Valdas Rakutis, Titas Tamkvaitis<\/p>\n\n\n\n
Pirmojo Pasaulinio karo palikimo tyrimo studija:<\/p>\n\n\n\n
1915-1917 Vokietijos imperijos Vokietijos Ryt\u0173 fronto \u012ftvirtinimai Zaras\u0173 \u2013 Daugpilio ruo\u017ee<\/p>\n\n\n\n
\u012evadas. Literat\u016bros ir \u0160altini\u0173 analiz\u0117<\/strong><\/p>\n\n\n\n Pirmas pasaulinis karas stipriai paliet\u0117 Lietuvos teritorij\u0105, jos \u016bk\u012f, ekonomik\u0105 ir gyventojus. Ilg\u0105 laik\u0105 buvusi Rusijos imperijos okupuota teritorija, Lietuva netur\u0117jo s\u0105lyg\u0173 pilnaverti\u0161kai vystytis nei ekonomi\u0161kai, nei kult\u016bri\u0161kai. Dideli\u0173 miest\u0173 tr\u016bkumas, neefektyvi \u017eem\u0117s \u016bkio sistema, vis dar valdoma ekstensyvaus pob\u016bd\u017eio dvar\u0173, ma\u017eas gyventoj\u0173 ra\u0161tingumas ir lokalini\u0173 strukt\u016br\u0173 silpnumas nesudar\u0117 s\u0105lyg\u0173 kra\u0161to klest\u0117jimui, lietuvi\u0173 \u017eem\u0117s stipriai atsiliko nuo kaimynini\u0173 latvi\u0173, est\u0173 ir suomi\u0173 \u017eemi\u0173. Ypa\u010d skaud\u017eiai Lietuvos \u017eem\u0119 paliet\u0117 spaudos draudimas. Nors patys dvarai atrod\u0117 geriau, juose buvo laikomasi europieti\u0161k\u0173 gyvenimo standart\u0173, kaimo gyventojai gyveno labai prastomis s\u0105lygomis, o kra\u0161to infrastrukt\u016bra atitiko tik karinius Rusijos imperijos poreikius. Tik Vilnius, Kaunas ir Gardinas gal\u0117jo b\u016bti laikomi miestais. Pana\u0161iai atrod\u0117 ir Latgala, jos pagrindinis miestas Daugpilis, visai neseniai prarad\u0119s tvirtov\u0117s status\u0105 ir virt\u0119s sand\u0117liais, tiksliau tvirtove – sand\u0117liu.<\/p>\n\n\n\n 1915 met\u0173 kampanijoje Vokietijos kariuomen\u0117 \u012fvykd\u0117 kelias puolam\u0105sias operacijas, u\u017eimdama prakti\u0161kai vis\u0105 etnografin\u0119 Lietuv\u0105. \u012e kra\u0161t\u0105 \u012f\u017eeng\u0117 did\u017eiul\u012f dvasin\u012f, technologin\u012f ir karin\u012f prana\u0161um\u0105 turinti karin\u0117 bendruomen\u0117, stipriai besiskyrusi nuo iki tol kra\u0161t\u0105 vald\u017eiusios Rusijos imperijos. \u0160i kariuomen\u0117 buvo daugiausiai sudaryta i\u0161 Pr\u016bsijos teritorin\u0117s kariuomen\u0117s[1]<\/a> \u2013 landvero, taip pat rezervo ir pagalbini\u0173 dalini\u0173, tod\u0117l kra\u0161te \u0117m\u0117 dominuoti daugiausiai Rytpr\u016bsi\u0173 regionin\u0117s \u2013 kult\u016brin\u0117s nuostatos, kurios r\u0117m\u0117si keliais esminiais principais. Tai daugiausiai buvo monarchistini\u0173, dvarininki\u0161k\u0173 ir konservatyvi\u0173, militaristi\u0161k\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173 besilaikan\u010dios visuomen\u0117s atstovai, priprat\u0119 prie i\u0161 esm\u0117s luominio komandinio valdymo b\u016bdo, tolimo nuo demokratijos. Netgi kareiviai, nepriklaus\u0119 jokiam Pr\u016bsijos elitui, labiau orientavosi \u012f konservatyvaus pob\u016bd\u017eio nuostatas, didel\u0119 reik\u0161m\u0119 vaidino liuteron\u0173 ir kit\u0173 protestanti\u0161k\u0173 pakraip\u0173 ba\u017eny\u010dia, bendruomen\u0117. \u017dinoma, egzistavo ir kita, labiau \u012f vakarieti\u0161k\u0105 gyvenimo b\u016bd\u0105 linkusi bendruomen\u0117, atvykusi i\u0161 pietini\u0173 Imperijos \u017eemi\u0173 \u2013 Elzaso, Lotaringijos, Bavarijos, ta\u010diau ji nebuvo dominuojanti. Reikia pasakyti, kad vokie\u010di\u0173 s\u0117kmi\u0173 eiga Ryt\u0173 fronte, gerokai sustiprinta gerai organizuotos propagandos ma\u0161inos, suk\u016br\u0117 didvyri\u0173 kult\u0105. Ypa\u010d dievinamas buvo Paulius fon Hindenburgas (Paul von Hindenburg), 1915-1916 metais tiesiogiai vadovav\u0119s 8-ajai armijai, v\u0117liau Ryt\u0173 frontui. 1915 metais Vokietijos kariuomen\u0119 buvo ap\u0117musi tikra entuziazmo, lojalumo ir pasitik\u0117jimo savo j\u0117gomis banga: kariuomen\u0117, kurioje buvo daug mobilizuot\u0173 Rytpr\u016bsi\u0173 gyventoj\u0173, apgyn\u0117 kra\u0161t\u0105 nuo \u012fsiver\u017eusios Rusijos kariuomen\u0117s, i\u0161var\u0117 neken\u010diamus kazokus ir perk\u0117l\u0117 karo veiksmus \u012f prie\u0161o teritorij\u0105[2]<\/a>. Pa\u010dioje prie\u0161o teritorijoje gailes\u010dio ir pagarbos vietini\u0173 gyventoj\u0173 turtui, tradicijoms, kautyni\u0173 metu paimtiems \u012f nelaisv\u0119 arba nuo savo karini\u0173 dalini\u0173 atsilikusiems Rusijos tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 atstovams nebuvo, i\u0161skyrus vokie\u010diams b\u016bding\u0105 pagarb\u0105 gerai besikaunantiems prie\u0161o kariams. Vokie\u010diai tam tikra prasme gerb\u0117 rusus, jaut\u0117 jiems tam tikr\u0105 vie\u0161pataujan\u010dios tautos solidarum\u0105, tuo tarpu \u201ekiti\u201c imperijos gyventojai jiems buvo nesvarb\u016bs. \u0160is ypatingas karinis etosas ir nuotaikos stipriai \u012ftakojo Vokietijos kariuomen\u0117s nuostatas, okupacinio re\u017eimo formas ir kari\u0173 m\u0105stysen\u0105. Su laiku, geriau pa\u017einus kra\u0161to istorij\u0105 ir kult\u016br\u0105, \u0161i situacija keit\u0117si, ta\u010diau tam tikros nuostatos i\u0161liko.<\/p>\n\n\n\n Karui nesibaigiant, i\u0161kilo ir tautyb\u0117s klausimai. Kadangi \u012f vokie\u010di\u0173 pus\u0119 i\u0161 rus\u0173 apkas\u0173 perb\u0117go nema\u017eai lenk\u0173, \u017eyd\u0173 tautyb\u0117s kari\u0173, vokie\u010di\u0173 karin\u0117 vadovyb\u0117 \u012fvertino, kad pana\u0161\u016bs procesai gali \u012fvykti ir i\u0161 j\u0173 pa\u010di\u0173 pus\u0117s, tod\u0117l buvo vykdomi perdislokavimai, lenkus i\u0161siun\u010diant \u012f Vakar\u0173 front\u0105, o elzasie\u010dius ir kitus galimai simpatij\u0173 Pranc\u016bzijai turin\u010dius Vokietijos pilie\u010dius \u2013 \u012f Ryt\u0173 front\u0105[3]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n 1915 m. vasar\u0105 ir rudens prad\u017eioje karo logika Did\u017eiojo karo frontus atved\u0117 \u012f nuo\u0161alias \u0160iaur\u0117s ryt\u0173 Lietuvos apylinkes, o etnin\u0117s latvi\u0173 \u017eem\u0117s buvo padalintos \u012f vokie\u010di\u0173 valdom\u0105 Kur\u0161\u0105 ir rus\u0173 valdom\u0105 Vidzem\u0119 ir Latgal\u0105. \u0160i i\u0161 prad\u017ei\u0173 laikina pad\u0117tis virto \u017eiemos stovykloms, ta\u010diau 1915 met\u0173 pabaigoje nusprendus pagrindin\u012f Vokietijos puolim\u0105 vykdyti Vakar\u0173 fronte, Verdeno kryptimi, \u012fgavo ilgalaik\u0117s gynybin\u0117s pozicijos pob\u016bd\u012f ir i\u0161silaik\u0117 ma\u017eai pakitusiu pavidalu iki 1917 met\u0173 rugs\u0117jo, o Daugpilio apylink\u0117se iki 1918 met\u0173 vasario m\u0117nesio, t. y. dvejus ar dvejus su puse met\u0173, palikdama kra\u0161tovaizdyje daug artefakt\u0173, o atmintyje \u2013 prisiminim\u0173. Vis tik reikia pamin\u0117ti, kad d\u0117l nepalankiai susiklos\u010diusi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 \u0161ie su ilgame\u010diu \u201es\u0117d\u0117jimo\u201c vienoje pozicijoje \u012fvykiai buvo nustelbti labiau \u012fsimintin\u0173 ir labiau judri\u0173 \u012fvyki\u0173, o d\u0117l Vokietijos ir Rusijos imperij\u0173 griuvimo \u2013 labiau aktuali\u0173 \u0161iose \u017eem\u0117se vykusi\u0173, nauj\u0173 valstybi\u0173 k\u016brimosi \u012fvyki\u0173. Pra\u016b\u017eus II Pasaulinio karo kovoms visas I Pasaulinis karas nu\u0117jo \u012f praeit\u012f ir tokiu b\u016bdu visai neseni \u012fvykiai liko prakti\u0161kai u\u017emir\u0161ti. Pad\u0117tis \u0117m\u0117 keistis tik silpstant Soviet\u0173 S\u0105jungai, kai atskiri tyr\u0117jai ir kra\u0161totyrininkai, susid\u016br\u0119 su kari\u0173 kapin\u0117mis ir kitais materialiniais paminklais, prad\u0117jo vykdyti lauko tyrimus ir skelbti informacij\u0105 specialistams skirtuose straipsniuose[4]<\/a>. Bunkeri\u0173 klausimais \u0117m\u0117 r\u016bpintis ir kult\u016bros paveldo sistema, Zaras\u0173 ir Daugpilio savivaldyb\u0117s, entuziastai ir, \u017einoma, juodieji archeologai. \u0160io jud\u0117jimo pas\u0117koje augo dom\u0117jimasis karo paveldu. 2003 metais atsitiktinai betono statinius pasteb\u0117jo ir vienas \u0161ios studijos autori\u0173.<\/p>\n\n\n\n Sekan\u010diais metais \u012f Aduti\u0161kio ir Did\u017eiasalio apylinkes buvo suorganizuota Vytauto Did\u017eiojo universiteto student\u0173 ekspedicija, 2005 metais u\u017emezgus artimesnius ry\u0161ius su Zaras\u0173 kra\u0161to muziejumi atsirado daugiau \u017eini\u0173, neformalios ekspedicijos metu, dalyvaujant vietiniams entuziastams objektai buvo ap\u017ei\u016br\u0117ti Valdo Raku\u010dio ir Vladimiro Orlovo \u017evalgomojoje ekspedicijoje. 2007 metais Zaras\u0173 kra\u0161to muziejus organizavo konferencij\u0105, kurios pasekoje, remiant Zaras\u0173 savivaldyb\u0117s tarybos narei, sugalvota planingai organizuoti tyrimus ir rengti med\u017eiag\u0105 Zaras\u0173 karinio-istorinio parko k\u016brimui. Tokia ekspedicija buvo organizuota tais pa\u010diais 2007 metais. D\u0117l pasikeitusios pad\u0117ties savivaldyb\u0117je toliau nueita nebuvo, ta\u010diau surinkta med\u017eiaga pasitarnavo Lietuvos kult\u016bros paveldo departamento organizuotam kai kuri\u0173 I Pasaulinio karo \u012ftvirtinim\u0173 \u012ftraukimui \u012f saugom\u0173 kult\u016bros paveldo objekt\u0173 s\u0105ra\u0161us. Veikla susidom\u0117jo ir \u017einiasklaida, paskelbusi kelis specialius filmus, tame tarpe laida \u201ePo\u017ei\u016bris\u201c. Susidom\u0117jimas \u0117m\u0117 plisti grei\u010diau, deja paskatin\u0119s ir juod\u0173j\u0173 archeolog\u0173 veikl\u0105. Atsirado ir pirmosios kompleksi\u0161kai problematik\u0105 prista\u010diusios publikacijos. Dalis \u012ftvirtinim\u0173 buvo \u012ftraukta \u012f kult\u016bros paveldo saugom\u0173 objekt\u0173 s\u0105ra\u0161us. Ypa\u010d pa\u017eym\u0117tinas \u0161iems \u012ftvirtinimams skirtas Vladimiro Orlovo straipsnis knygoje \u201eXX a. fortifikacija\u201c, kuriame pla\u010diai naudoti Rusijos kariuomen\u0117s I armijos dokumentai[5]<\/a>. Taip pat 2015 metais organizuojant konferencij\u0105, skirt\u0105 I Pasaulinio karo prad\u017eiai generolo Jono \u017demai\u010dio Lietuvos karo akademijoje, buvo suorganizuotas i\u0161va\u017eiuojamasis pos\u0117dis Zarasuose, kra\u0161to muziejuje, kur min\u0117tas autorius pristat\u0117 savo naujausias \u012f\u017evalgas tiriam\u0173 \u012ftvirtinim\u0173 at\u017evilgiu. Pati 2015 met\u0173 konferencija did\u017ei\u0105ja dalimi pasitarnavo tolesniems I Pasaulinio karo tyrimams vykdyti.<\/p>\n\n\n\n Reikia pasteb\u0117ti, kad Zaras\u0173 kra\u0161to visuomen\u0117 palankiai sutiko vykdomus tyrimus ir publikacijas, periodi\u0161kai atnaujinant tematikos tyrimus. 2019 metais su didele kra\u0161to muziejaus pagalba gim\u0117 filmas Zaras\u0173 operacija 1919 m[6]<\/a>. Zaras\u0173 savivaldyb\u0117s, turizmo informacijos centro ir kra\u0161to muziejaus pastang\u0173 d\u0117ka, padedant Ram\u016bnui Ker\u0161iui, K\u0119stui Vasilevskiui ir kitiems entuziastams, gim\u0117 ir \u0161i studija.<\/p>\n\n\n\n Projekto vykdytojai studijos autoriams i\u0161k\u0117l\u0117 \u0161iuos u\u017edavinius:<\/p>\n\n\n\n Objekt\u0173 identifikacija yra sud\u0117tingiausias ir tuo pa\u010diu labiausiai svarbus \u0161ios studijos darbas, nes pasakyti, kam buvo skirtas vienas ar kita statinys \u0161imtu procent\u0173 sunku, neturint tiesiogini\u0173 archyvini\u0173 duomen\u0173 ir ai\u0161ki\u0173, konkre\u010diai \u0161iam objektui skirt\u0173 plan\u0173 ar stambaus mastelio plano, ypa\u010d i\u0161 88 divizijos atsakomyb\u0117s rajono. \u0160iame tyrimo etape nepavyko gauti vis\u0173 reikaling\u0173 plan\u0173 ir \u017eem\u0117lapi\u0173, ta\u010diau buvo i\u0161 esm\u0117s pasist\u016bm\u0117ta tyrimuose \u012f priek\u012f, tod\u0117l yra \u012fmanoma identifikuoti did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f \u012ftvirtinim\u0173, nusakant j\u0173 paskirt\u012f ir funkcijas, ypa\u010d gynybini\u0173 objekt\u0173. Kiek sunkiau yra nusakyti \u016bkin\u0117s \u2013 logistin\u0117s paskirties karini\u0173 objekt\u0173 paskirt\u012f, ypa\u010d 88 divizijos ruo\u017ee. Turimi \u017eem\u0117lapiai yra skirti 1917 met\u0173 pad\u0117\u010diai nusakyti, tod\u0117l ne visada ai\u0161ku, ar funkcija, kuriai objektai tarnavo \u0161iais metais, buvo jiems priskiriama ir ankstesniais metais.<\/p>\n\n\n\n Atsi\u017evelgiant \u012f i\u0161keltus tyrimo u\u017edavinius, yra pasirinkta ir studijos darbo strukt\u016bra. Pirmajame skyriuje yra giliau ap\u017evelgiamas istorinis gynybin\u0117s linijos susidarymo kontekstas, susiejant iki \u0161iol ma\u017eai koreliavusias to meto aktualij\u0173 ir konkre\u010di\u0173 darb\u0173 linijoje s\u0105sajas. Antrasis skyrius yra skirtas gynybini\u0173 sistem\u0173 Vokietijoje teorinei raidai ap\u017evelgti, taip papildant Vladimiro Orlovo tyrimus, paremtus Rusijos archyvine med\u017eiaga. Tre\u010diajame skyriuje ap\u017evelgiamas karo veiksm\u0173 teatras, \u012ftakoj\u0119s ypatybes, sudariusias s\u0105lygas lokaliniams sistemos bruo\u017eams i\u0161skirti. Ketvirtasis skyrius skirtas Vokietijos kariuomen\u0117s jungini\u0173, dalini\u0173 ir padalini\u0173, dalyvavusi\u0173 kovos veiksmuose per vis\u0105 \u0161\u012f laikotarp\u012f apra\u0161ymui, atpainiojant sud\u0117ting\u0105 priskyrimo vienam ar kitam junginiui kamuol\u012f ir atsakant \u012f studijos u\u017eduoties apie padalinius ir vadus klausimus. Penktasis skyrius skirtas gynybin\u0117s sistemos evoliucijai, daugiausiai paremtas vyr. leitenanto Hanso Triobsto atsiminimais \u2013 labai vertinga tyrimo dalis, turinti didel\u012f patikimumo laipsn\u012f, paai\u0161kinanti kaip, kas ir kod\u0117l buvo daroma. \u0160e\u0161tajame skyriuje bus bandoma susieti konkre\u010dius \u017einomus objektus ir j\u0173 funkcij\u0105. Studij\u0105 papildys priedai, kuriuose bus pateikta objekt\u0173 lokalizacijos ir identifikacijos med\u017eiaga, literat\u016bros ir archyvini\u0173 \u0161altini\u0173, naudot\u0173 \u0161iame darbe, s\u0105ra\u0161ai.<\/p>\n\n\n\n Studijos \u0161altini\u0173 baz\u0119 sudar\u0117 publikuoti \u0161altiniai. Pirmoje vietoje reikia pamin\u0117ti buvusio 77-osios rezervo divizijos pionieri\u0173 kuopos vado vyr. ltn. Hanso Triobsto memuarus, gausiai papildytus foto med\u017eiaga, \u017eem\u0117lapiais, br\u0117\u017einiais ir schemomis. Kadangi pionieriai vykd\u0117 daugum\u0105 m\u016bs\u0173 tiriam\u0173 objekt\u0173 k\u016brimo darb\u0173 \u012frengin\u0117jant tiek \u012ftvirtinimus, tiek infrastrukt\u016br\u0105, \u0161ie memuarai i\u0161 esm\u0117s atsako \u012f daugum\u0105 studijoje keliam\u0173 klausim\u0173, kod\u0117l, k\u0105 ir kaip Vokietijos kariuomen\u0117 dar\u0117 Zaras\u0173 apylink\u0117se, kurios priklaus\u0117 77-osios rezervo divizijos atsakomyb\u0117s zonai vis\u0105 tiriam\u0105 laikotarp\u012f. Svarbu pa\u017eym\u0117ti, kad autorius ne tik sausai d\u0117st\u0117 technin\u0119 karin\u0119 med\u017eiag\u0105, bet daug d\u0117mesio skyr\u0117 kasdieniniam gyvenimui, pateik\u0117 vokie\u010di\u0173 kari\u0173 pasaul\u0117\u017ei\u016br\u0105 apib\u016bdinan\u010dias nuostatas, apib\u016bdino kariuomen\u0117s vidaus gyvenim\u0105 ir santykius su vietiniais gyventojais. Pasteb\u0117tina, kad tekstas para\u0161ytas pakankamai atvirai, nevengiant a\u0161tri\u0173 klausim\u0173, toki\u0173 kaip santykiai su belaisviais, rekvizicijos ir vagyst\u0117s, egzistavusios teis\u0117tvarkos ap\u0117jimo nuostatos ir t. t., tokiu b\u016bdu pateikiant pilnutin\u012f vokie\u010di\u0173 kari\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u201ei\u0161 vidaus\u201c. \u0160is ypatingai naudingas \u0161altinis ir gausi ikonografin\u0117 med\u017eiaga yra Zaras\u0173 kra\u0161to patrioto ir projekto organizatoriaus Ram\u016bno Ker\u0161io dovana studijos autoriams<\/p>\n\n\n\n Studijos autoriai taip pat pasisteng\u0117 surinkti karini\u0173 instrukcij\u0173 ir kit\u0173 \u0161altini\u0173 baz\u0119. Antrasis pagrindinis \u0161altinis \u0161iam tyrimui buvo 1916 m. bir\u017eelio m\u0117n. i\u0161leista Vokietijos kariuomen\u0117s lauko pozicij\u0173 statymo instrukcija, kurioje pateikti bendrieji sistemos k\u016brimo bruo\u017eai bei detal\u016bs pavyzdiniai konkre\u010di\u0173 objekt\u0173 br\u0117\u017einiai. Instrukcija paremta daugiausiai vakar\u0173 fronto patirtimi, susidariusia 1914 m. pabaigos \u2013 1915 m. laikotarpiu. Kaip ra\u0161oma instrukcijos \u012fvade, tai tik bendrieji nurodymai, sprendimo teis\u0119 paliekant pa\u010diam \u012ftvirtinim\u0173 statytojui, tod\u0117l nereikia \u012f instrukcij\u0105 \u017ei\u016br\u0117ti kaip nejudinam\u0105 dogm\u0105, ta\u010diau terminologija ir bendrieji principai, i\u0161d\u0117styti instrukcijoje nusipelno pasitik\u0117jimo ir leid\u017eia XXI am\u017eiaus tyr\u0117jui perprasti I Pasaulinio karo viduryje buvusi\u0105 in\u017einerin\u0119 logik\u0105. Taip pat yra surinkta med\u017eiaga apie Rusijos kariuomen\u0117s \u012ftvirtinimus, kuri\u0105 bus galima panaudoti tolesniuose darbuose.<\/p>\n\n\n\n Tyrimui labai pravert\u0117 Ericho Liudendorfo prisiminimai, pristat\u0119 \u0161ios fronto dalies k\u016brimo principus strateginiame lygyje[7]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n Kalbant apie studijoje naudot\u0105 literat\u016br\u0105, nor\u0117t\u0173si i\u0161skirti du Lietuvoje parengtus darbus \u2013 tai jau min\u0117tas Vladimiro Orlovo straipsnis ,,Fortifikacija Pirmojo pasaulinio karo metais 1914-1918\u201c ir Mariaus Pe\u010diulio straipsnis \u201ePirmojo Pasaulinio karo veiksmai Lietuvos teritorijoje 1915 m. rugpj\u016b\u010dio pabaigoje \u2013 rugs\u0117jo m\u0117nes\u012f\u201c[8]<\/a>. Abu autoriai savo darbuose r\u0117m\u0117si archyviniais \u0161altiniais, Vladimiras Orlovas Rusijos imperijos I armijos, Marius Pe\u010diulis Vokietijos kariuomen\u0117s, tod\u0117l \u0161ie tekstai gerokai palengvino studijos autori\u0173 darb\u0105. Vladimiro Orlovo straipsnio privalumas \u2013 ne tik panaudoti original\u016bs \u0161altiniai, bet platus pa\u017einimo kontekstas, leid\u0119s autoriui formuoti vertingus apibendrinimus ir kitas gilias i\u0161vadas. Marius Pe\u010diulis pla\u010diai i\u0161nagrin\u0117jo karinius veiksmus Lietuvos teritorijoje, tod\u0117l buvo galima grei\u010diau ir patikimiau \u012fvertinti Vokietijos kariuomen\u0117s junginius, dalinius ir padalinius, j\u0173 patirt\u012f, veikimo pob\u016bd\u012f ir kokybines charakteristikas.<\/p>\n\n\n\n Svarbiu \u0161altiniu tapo informacija apie Vokietijos kariuomen\u0117s junginius, dalinius ir padalinius, taip pat vadus, prieinama per wikipedijos sistem\u0105. Nors istorik\u0173 nuomon\u0117 apie \u0161\u012f \u0161altin\u012f yra skepti\u0161ka, straipsniuose nurodyti \u0161altiniai abejoni\u0173 nekelia, tod\u0117l neturint galimyb\u0117s pandemijos s\u0105lygomis rasti informacijos tiesiogiai archyve, teko tenkintis antrine literat\u016bra.<\/p>\n\n\n\n Daug svarbios informacijos pavyko rasti leidiniuose, i\u0161leistuose laikotarpiu tarp pasaulini\u0173 kar\u0173, skirt\u0173 konkretiems kariniams daliniams. \u0160iame tyrime etape pavyko gauti ir \u012fvertinti 2 Varmijos 151 p\u0117stinink\u0173 regimento ir 33 (Ryt\u0173 Pr\u016bsijos) grafo Rono fuzilieri\u0173 regimento istorijas[9]<\/a>. \u0160iuose leidiniuose esama informacija surinkta i\u0161 archyv\u0173 ir kari\u0173 atsiminim\u0173, tod\u0117l jos patikimumo lygis yra \u017eemesnis, nei auk\u0161\u010diau i\u0161vardinti leidiniai, ta\u010diau jie reik\u0161mingai papildo \u0161altini\u0173 baz\u0119 autenti\u0161ka med\u017eiaga, nuotraukomis ir schemomis.<\/p>\n\n\n\n Pr\u016bsijos gyventoj\u0173 m\u0105stymo formoms ir elgsenai suprasti labai pravert\u0117 Lenkijos tyr\u0117jo Roberto Trabos monografija, skirta Rytpr\u016bsi\u0173 regiono specifikai XX a. I pus\u0117je[10]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n Darbui buvo naudinga literat\u016bra, apib\u016bdinusi Vokietijos okupacin\u012f re\u017eim\u0105. Vis\u0173 pirma tai Gabrieliaus Liulevi\u010diaus monografija, skirta min\u0117tam re\u017eimui.<\/p>\n\n\n\n Apie I Pasaulin\u012f kar\u0105 yra i\u0161leista ypa\u010d daug knyg\u0173 Vokietijoje, ta\u010diau Ryt\u0173 frontas tokiu d\u0117mesiu pasigirti negali, ypa\u010d tai pastebima laikotarpyje po II Pasaulinio karo. Nor\u0117t\u0173si i\u0161skirti Vokietijos karo istorijos tyrim\u0173 valdybos parengt\u0105 straipsni\u0173 rinkin\u012f \u201ePamir\u0161tasis frontas\u201c, skirtas Ryt\u0173 fronto specifikai apibr\u0117\u017eti, jis labai pravert\u0117 detaliau vertinant okupacin\u012f re\u017eim\u0105, santykius su vietiniais gyventojais ir kitus klausimus.<\/p>\n\n\n\n 1914 met\u0173 vasar\u0105 prasid\u0117j\u0119s I Pasaulinis karas i\u0161 esm\u0117s pakeit\u0117 Europos politin\u0119, ekonomin\u0119 ir pasaul\u0117\u017ei\u016brin\u0119 situacij\u0105, susiformavusi\u0105 po XIX a. prad\u017eios kar\u0173. Ilgalaik\u0117 taika sudar\u0117 s\u0105lygas susiformuoti ir \u012fsitvirtinti imperijoms, kurios paliko savo logistines sistemas, suformavo kra\u0161tovaizd\u012f, nuostatas, dvasin\u0119 ir materialin\u0119 kult\u016br\u0105. Lietuvos valstyb\u0117, i\u0161trinta i\u0161 \u017eem\u0117lapio XVIII a. II pus\u0117je \u012fvykusi\u0173 padalinim\u0173, tapo imperij\u0173 kovos lauku, patyr\u0117 daug nuostoli\u0173 ir praradim\u0173, bet tuo pa\u010diu metu atsirado ir nauj\u0173 galimybi\u0173, kuriomis pasinaudojus sugeb\u0117jo atkurti savo valstybingum\u0105. Nema\u017e\u0105 \u012ftak\u0105 \u0161iems procesams padar\u0117 I Pasaulinio karo veiksmai: manevrinis 1914-1915 m. ir pozicinis 1916-1918 m. laikotarpiai.<\/p>\n\n\n\n Vokietijos \u2013 Rusijos karas kaip sud\u0117tin\u0117 I Pasaulinio karo dalis vyko pla\u010diame vakarin\u0117s Ryt\u0173 Europos lygumos plote Vyslos, Nemuno ir Dauguvos baseinuose. 1914-1915 met\u0173 prad\u017eioje \u0161i kova vyko daugiausiai d\u0117l Rytpr\u016bsi\u0173. Rus\u0173 puolimas baig\u0117si Tannenbergo katastrofa: dviem frontais kovojantys vokie\u010diai sugeb\u0117jo apsiginti ir atstumti Rusijos paj\u0117gas arti i\u0161eities pozicij\u0173. \u017diemos metu aktyviems kovos veiksmams trukd\u0117 gamtos s\u0105lygos, ta\u010diau \u017eiemos pabaigoje strategin\u0119 iniciatyv\u0105 per\u0117m\u0117 Vokietija, i\u0161vys\u010diusi puolim\u0105 \u017demaitijos \u2013 Kur\u0161o kryptimi. Buvo suformuotos nereg\u0117to dyd\u017eio raiteli\u0173 paj\u0117gos, tur\u0117jusios sukelti katastrofi\u0161kus padarinius Rusijos kariuomenei, pana\u0161ius \u012f 1941 met\u0173 kampanij\u0105, ta\u010diau taip ne\u012fvyko, nes rusai taip pat tur\u0117jo daug kavalerijos ir sugeb\u0117jo s\u0117kmingai gintis Dubysos linijoje, \u0160iauli\u0173 m\u016b\u0161yje ir stabdomosiose kautyn\u0117se Auk\u0161taitijoje. Per \u0161\u012f laik\u0105 buvo parengta Dauguvos gynybin\u0117 linija, kurioje lemiamas vaidmuo buvo skirtas prie\u0161tiltiniams \u012ftvirtinimams prie Rygos ir Daugpilio tvirtov\u0117s, Kauno tvirtov\u0117s, o Vilniaus gynybai buvo prad\u0117ta formuoti \u0160irvint\u0173 \u2013 Mai\u0161iagalos \u2013 Galv\u0117s e\u017eero pozicija. 1915 met\u0173 liepos m\u0117nes\u012f XXXX-asis korpusas prad\u0117jo rengtis Kauno tvirtov\u0117s \u0161turmui ir rugpj\u016b\u010dio 8-18 dienomis Kauno tvirtov\u0117 buvo paimta. Po \u0161io laim\u0117jimo vokie\u010diai s\u0117kmingai \u012fvykd\u0117 Nemuno m\u016b\u0161\u012f, u\u017eimdami Alytaus prie\u0161tiltin\u012f \u012ftvirtinim\u0105 (tvirtov\u0119), vyko ariergardin\u0117s kovos \u012f rytus nuo Kauno. Rugs\u0117jo prad\u017eioje vokie\u010diams pavyko u\u017eimti Gardino tvirtov\u0119, o pietuose u\u017eimti Luck\u0105. M\u016b\u0161is d\u0117l Vilniaus nedav\u0117 laukt\u0173 vokie\u010diams rezultat\u0173, tod\u0117l buvo nuspr\u0119sta atlikti strategin\u012f kavalerijos prasiver\u017eim\u0105 ties \u0160ven\u010dionimis. Prasiver\u017eimas privert\u0117 Rusij\u0105 atiduoti vokie\u010diams Vilni\u0173, ta\u010diau teko atsisakyti plan\u0173 sutriu\u0161kinti Rusijos kariuomen\u0119 ir pagrindin\u0117je kryptyje pereiti \u012f gynyb\u0105. I\u0161naudojant paskutines \u0161iltas savaites bandyta u\u017eimti Daugpilio tvirtov\u0119. \u0160ios operacijos sud\u0117tyje kovota d\u0117l prie\u0161tiltin\u0117s pozicijos prie Al\u016bkstos. Lapkri\u010dio prad\u017eioje frontas nusistov\u0117jo. Nepaisant kai kuri\u0173 s\u0117kmingai organizuot\u0173 gynybini\u0173 veiksm\u0173, 1915 met\u0173 vasar\u0105 Rusija patyr\u0117 skaud\u0173 pralaim\u0117jim\u0105, pavadint\u0105 ,,Did\u017eiuoju atsitraukimu\u201c.<\/p>\n\n\n\n 1915 met\u0173 rugs\u0117jo m\u0117nesio viduryje Vokietijos kariuomen\u0117 pasiek\u0117 Dauguvos, Daugpilio tvirtov\u0117s, Auk\u0161taitijos (Lietuvos) e\u017eer\u0173 prieigas. Bandymas u\u017eimti svarb\u0173 Malade\u010dinos gele\u017einkelio mazg\u0105 pavyko tik i\u0161 dalies, vadinamojo \u0160ven\u010dioni\u0173 prasiver\u017eimo operacija \u012f vokie\u010di\u0173 rankas atidav\u0117 Vilni\u0173 ir gele\u017einkelio atkarp\u0105 iki Turmanto, paliekant Daugpilio \u2013 Polocko \u2013 Vileikos \u2013 Malade\u010dnos gele\u017einkel\u012f rusams. Tuo tarpu kovos Zaras\u0173 kryptimi vyko tokia tvarka: Rusijos kariuomen\u0117 pirmiausiai band\u0117 laikytis Luod\u017eio \u2013 Samavo \u2013 Auslo \u2013 Avilio \u2013 \u010ci\u010dirio e\u017eer\u0173 linijoje, frontui kylant \u012f \u0161iaur\u0119 iki Eglain\u0117s gele\u017einkelio stoties prieig\u0173, nuo kurios frontas jau sukosi \u012f \u0161iaur\u0117s rytus, Ludvigovo paliekant vokie\u010di\u0173 rankose iki pelk\u0117tos Brezaukos up\u0117s \u017eio\u010di\u0173. Rus\u0173 pozicijos i\u0161naudojo gamtos teikiamas galimybes ir paliko j\u0173 rankose netoli Al\u016bkstos esant\u012f tilt\u0105 per Dauguv\u0105 (pana\u0161i\u0105 pozicij\u0105 laik\u0117 bol\u0161evikai 1919 met\u0173 bir\u017eelio \u2013 rugpj\u016b\u010dio m\u0117nesiais). Ta\u010diau \u0161ios pozicijos rusams i\u0161laikyti nepavyko, jiems teko atsitraukti iki Turmanto \u2013 Sm\u0117lyn\u0117s \u2013 Stelmu\u017e\u0117s (Steinensee) \u2013 Suvieko e\u017eero, apleisti Eglain\u0117s (vok. Jelowka) gele\u017einkelio stot\u012f, bet i\u0161 esm\u0117s atsilaikyti \u0161iauriniame fronto bare. Ypa\u010d svarbios kovos vyko prie Obeli\u0173 \u2013 Daugpilio gele\u017einkelio, kur rusai buvo \u012freng\u0119 bent kelias gynybines linijas, be to jie spalio pabaigoje lapkri\u010dio prad\u017eioje organizavo kontrpuolim\u0105 36-tosios vokie\u010di\u0173 rezervin\u0117s divizijos rajone, kur\u012f vokie\u010diams pavyko atlaikyti atsiuntus Vyriausio Ryt\u0173 fronto vado rezerve buvusi\u0105 37 p\u0117stinink\u0173 divizij\u0105 [11]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n Rezerviniai daliniai buvo lapkri\u010dio sukoncentruoti Subat\u0117s (vok. Subbat) rajone, i\u0161 kur tur\u0117jo \u017eygiuoti palei Lietuvos \u2013 Kur\u0161o sien\u0105 iki Stelmu\u017e\u0117s \u2013 Johanengofo (vok. Johannenhof), o paskui sukti link Ilgio e\u017eero (vok. Ilzensee). Prie\u0161akin\u0117 linija \u0117jo per Mikuli\u0161kio kaim\u0105, rezervas sustojo mi\u0161ke \u012f \u0161iaur\u0119 nuo Abeli\u0161ki\u0173 (latv. \u0100beli\u0161ki). Pulkui \u012fsitvirtinus, 36 rezervo divizijos daliniai buvo atitraukti. Lapkri\u010dio 4 popiet\u0119 pulkui teko atlaikyti did\u017eiausi\u0105 spaudim\u0105, bet pozicija buvo atlaikyta, i\u0161laikant kontakt\u0105 su 150 pulku de\u0161in\u0117je ir 41 pulku kair\u0117je[12]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n \u0160iose 1915 met\u0173 rudens kovose daugiausiai kov\u0117si I-asis rezervo korpusas, prie Liudvigovo 2-oji kavalerijos divizija ir 78-oji rezervo divizija, prie Avili\u0173 B divizija, ties Degu\u010diais Bavarijos kavalerijos divizija, u\u017e kurios \u017eygiavo 88-oji rezervo divizija. Gal\u0173 gale frontas nusistov\u0117jo, rezervus i\u0161naudojo abi pus\u0117s, daugiau tais metais vokie\u010diai pasiekti negal\u0117jo. Kaip paai\u0161k\u0117jo v\u0117liau, iki 1917 met\u0173 vasaros pabaigos, o Daugpilio tvirtov\u0117s prieigose iki 1918 met\u0173 vasario 18 dienos. Vokietijos Ryt\u0173 frontas pasiek\u0117 t\u0105 pa\u010di\u0105 b\u016bsen\u0105, kaip metais anks\u010diau Vokietijos Vakar\u0173 frontas. Po Marnos m\u016b\u0161io ir vadinamojo \u201eB\u0117gimo link j\u016bros\u201c Vokietijos ir s\u0105junginink\u0173 kariuomen\u0117s i\u0161naudojo savo puolam\u0105j\u012f potencial\u0105, manevrinis karas peraugo \u012f pozicin\u012f. Pagrindine gynybos linija \u0161iaur\u0117je tapo Dauguvos up\u0117s vidurupio \u2013 \u017eemupio vaga su trimis placdarmais kairiajame krante \u2013 Rygos prieigose ir pelk\u0117tame Lielup\u0117s deltos rajone, Jekabpilio rajone ir Daugpilio prieigose, toliau frontas nusistov\u0117jo Lietuvos e\u017eer\u0173[13]<\/a> pozicijose.<\/p>\n\n\n\n 1915 met\u0173 gruod\u017eio m\u0117nesio 6-8 dienomis Antant\u0117s vadovyb\u0117s karin\u0117je konferencijoje \u0160antili buvo planuojama prad\u0117ti puolim\u0105 pavasario – vasaros metu, priver\u010diant Vokietij\u0105 kautis dviem frontais vienu metu. Sausumos kariuomen\u0117s, laivyno j\u0117g\u0173 veikimo sinchronizavimas tur\u0117jo leisti s\u0105jungininkams i\u0161naudoti savo kiekybin\u012f potencial\u0105, o Vokie\u010diams atimti galimyb\u0119 perdislokuoti junginius i\u0161 vieno fronto \u012f kit\u0105. Ta\u010diau vokie\u010di\u0173 puolimas 1916 met\u0173 vasario m\u0117nes\u012f prie Verdeno (pranc. Verdun) privert\u0117 planus per\u017ei\u016br\u0117ti. Pranc\u016bzijos kariuomen\u0117s vadui \u017dozefui \u017dofrui (J. Joffre) ir Rusijoje veikusiems diplomatams papra\u0161ius, Rusijos imperijos karin\u0117 vadovyb\u0117 (\u0421\u0442\u0430\u0432\u043aa \u0412\u0435\u0440\u0445\u043e\u0432\u043d\u043e\u0433\u043e \u0433\u043b\u0430\u0432\u043d\u043e\u043a\u043e\u043c\u0430\u043d\u0434\u0443\u044e\u0449\u0435\u0433\u043e), kuriai po 1915 met\u0173 katastrofos vadovavo pats imperatorius Nikolajus II, nusprend\u0117 atlikti d\u0117mes\u012f nukreipiant\u012f puolim\u0105 ryt\u0173 fronte nelaukiant patogesni\u0173 puolimui s\u0105lyg\u0173.<\/p>\n\n\n\n 1916 m. sausio m\u0117nes\u012f generolas A. E. Evertas pareng\u0117 preliminar\u0173 kontrpuolimo plan\u0105, labiau vadintin\u0105 sumanymu. Buvo manoma, kad s\u0105jungininkai per 1916 metus bandys atgauti prarastas \u017eemes. Generolas pasteb\u0117jo, kad labai svarbu puolim\u0105 vykdyti iki prasidedant pavasariui, kol pelk\u0117s ir e\u017eerai yra sukaustyti ledo. Ta\u010diau post\u016bmiu kontrpuolimui pasitarnavo ne Rusijos strateg\u0173 id\u0117jos, o Pranc\u016bzijos pra\u0161ymas pad\u0117ti. Rusijos imperatorius ir vyriausias karo vadas Nikolajus II, reaguodamas \u012f Pranc\u016bzijos kariuomen\u0117s vyriausio vado \u017dofro (Joffre) pra\u0161ym\u0105 atitraukti vokie\u010di\u0173 d\u0117mes\u012f nuo j\u0173 prad\u0117to puolimo prie Verdeno, \u012fsak\u0117 Rusijos kariuomenei prad\u0117ti puolim\u0105 prie\u0161 Lietuvoje ir \u017diemgaloje bei S\u0117loje \u012fsitvirtinusi\u0105 Vokietijos kariuomen\u0119. Pagrindine puolimo u\u017eduotimi, siektinu rezultatu laikyta linija, jungianti Jelgav\u0105 (vok. Mitau, lenk. Mitawa) \u2013 Bausk\u0105 (vok. Bowsk) \u2013 Ukmerg\u0119 (sen. liet. Vilkmerg\u0119, vok. Wilkomir) \u2013 Vilni\u0173 (vok. Wilno). Tarpiniais puolimo ta\u0161kais laikyta Zaras\u0173 (Novoalexandrowsk) \u2013 \u0160ven\u010dioni\u0173 \u2013 D\u016bk\u0161to linija. Realus pasitarimas operacijos tema \u012fvyko vasario 24 dien\u0105. Buvo nuspr\u0119sta pulti neatid\u0117liojant, kaip \u012fmanomai grei\u010diau, taigi kovo m\u0117nes\u012f kai \u0161ioje Ryt\u0173 Europos lygumos vietoje dar laikosi \u0161al\u010diai.<\/p>\n\n\n\n \u0160is sprendimas \u012ftakojo dvi esmines nepalankias Rusijai aplinkybes: puolimas vyko nepalankiomis oro s\u0105lygomis, kariuomen\u0117s logistai nesp\u0117jo apr\u016bpinti artilerijos reikalingu artilerijos sviedini\u0173 kiekiu. Oro s\u0105lygos buvo tiesiog ne\u012fmanomos, dien\u0105 oras at\u0161ildavo, prad\u0117davo lyti, e\u017eerus ir pelkes kaustantis ledas i\u0161tirpdavo, o nakt\u012f imdavo snigti ir v\u0117l kiek at\u0161aldavo, tokiu b\u016bdu kariai negal\u0117jo s\u0117kmingai \u012fveikti vandens kli\u016b\u010di\u0173 ir greitai perb\u0117gti ap\u0161audymo zon\u0105, o \u012fstrig\u0119 puolimo metu buvo palikti mir\u010diai nuo su\u0161alimo ir dr\u0117gm\u0117s. Ypa\u010d tr\u016bko artilerijos sviedini\u0173: pagal numatytus standartus 107 mm patrankos ir 152 mm haubicos tur\u0117jo tur\u0117ti dienai tik po 50 sviedini\u0173, 122 mm patrankos \u2013 100, 76,2 mm \u2013 po 200, ta\u010diau realiai tur\u0117jo tik pus\u0119 numatyto kiekio. Tr\u016bko Rusijos kariuomenei ir \u0161autuv\u0173. Pagrindin\u0117je 2-joje armijoje tr\u016bko daugiau nei 23 t\u016bkstan\u010di\u0173 vienet\u0173[14]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n \u0160alia puolimo Naru\u010dio e\u017eero rajone buvo vykdomos ir kitos, daugiausiai d\u0117mesio atitraukimo operacijos, paveikusios vokie\u010di\u0173 gynybos sistem\u0105 kitose Ryt\u0173 fronto vietose. Rusijos imperijos \u0160iaur\u0117s frontas tur\u0117jo 12-osios armijos (vadas Gorbatovskis (\u0412. \u041d. \u0413\u043e\u0440\u0431\u0430\u0442\u043e\u0432\u0441\u043a)) paj\u0117gomis pulti Bauskos link, Vakar\u0173 fronto 10-oji armija (vadas E. A. Radkevi\u010dius \u2013 (\u0415. \u0410. \u0420\u0430\u0434\u043a\u0435\u0432\u0438\u0447)) \u2013 Vilniaus kryptimi, o to paties fronto 1-oji armija (vadas kavalerijos generolas A. I. Litvinovas (\u0410. \u0418. \u041b\u0438\u0442\u0432\u0438\u043d\u043e\u0432<\/a>)) \u2013 Vilniaus kryptimi. Bendras j\u0117g\u0173 santykis rus\u0173 kariuomen\u0117s duomenimis buvo 1:2 Rusijos naudai. Pagrindinio puolimo kryptimi rusams pavyko prasiver\u017eti iki 9 kilometr\u0173, \u012fveikti viel\u0173 u\u017etvaras ir \u012fveikti dvi gynybos linijas. Ta\u010diau tai, k\u0105 jiems pavyko padaryti Vokietijos fronte neu\u017eteko esminiam prasiver\u017eimui \u012fvykdyti, nors auk\u0173 skai\u010dius buvo vienas did\u017eiausi\u0173 per vis\u0105 1916-1917 met\u0173 laikotarp\u012f \u2013 kalbama apie 100 000 \u017euvusi\u0173, i\u0161 kuri\u0173 apie 12 procent\u0173 sudar\u0117 su\u0161al\u0119[15]<\/a>. \u0160io abejotinos vert\u0117s \u201elaim\u0117jimo\u201c skai\u010diai akivaizd\u017eiai katastrofi\u0161ki. Atmetus visus i\u0161sakytus auk\u0161\u010diau nepalankius rusams argumentus, yra ir \u0161iai studijai labai svarbi\u0173 i\u0161vad\u0173. Vis\u0173 pirma rusai ne\u012fvertino vokie\u010di\u0173 sugeb\u0117jim\u0173 \u012frengti pozicin\u0119 gynyb\u0105 ir antrosios gynybos linijos, nepaveiktos artilerijos ugnies buvimo fakto, pateko \u012f koncentruotos artilerijos, flangin\u0117s kulkosvaid\u017ei\u0173 ir frontalin\u0117s \u0161autuv\u0173 ugnies zonas taip patirdami did\u017eiulius nuostolius. Vokie\u010diai taip pat suprato, kad koncentruotas puolimas gali pa\u017eeisti gynyb\u0105, ypa\u010d jeigu b\u016bt\u0173 puolama labiau tinkamu laiku ir turint daugiau artilerin\u0117s amunicijos. Vokietijos gynyb\u0105 labai sustiprino visos priemon\u0117s, ne tik susijusios su apkasais, viel\u0173 u\u017etvaromis ir ugnies s\u0105veikos sistemomis, bet ir sp\u0117ti nutiesti keliai bei pla\u010diojo ir siaurojo gele\u017einkelio ruo\u017eai, sudar\u0119 s\u0105lygas greitai permesti rezervus. Rusai taip pat ne\u012fvertino vokie\u010di\u0173 geb\u0117jimo prie\u0161akin\u0117se pozicijose laikyti tik tre\u010ddal\u012f kari\u0173, d\u0117l ko artilerijos ugnis pagrindin\u0117s kari\u0173 mas\u0117s nepaveik\u0117. \u012edomu, kad savo pralaim\u0117jimo prie\u017easties rusai taip ir nesuprato, kalt\u0119 versdami orui, logistikai, skubantiems vadams ar s\u0105junginink\u0173 spaudimui. Vokie\u010diai patyr\u0117 ypa\u010d ma\u017eus nuostolius d\u0117ka rimto, galima sakyti mokslinio po\u017ei\u016brio \u012f gynybos organizavim\u0105. Bet tuo pa\u010diu metu buvo suprasta, kad reikalingas tolesnis sistemos tobulinimas, tame tarpe ir Daugpilio kryptimi.<\/p>\n\n\n\n Reikia pasteb\u0117ti, kad m\u016bs\u0173 tiriamo fronto ruo\u017ee did\u017eiausias puolimas buvo i\u0161vystytas Dr\u016bk\u0161i\u0173 e\u017eero rajone, kur puol\u0117 \u0160iaur\u0117s frontui priklaus\u0119s Kuropatkino korpusas, sustabdytas Richthofeno kavalerijos korpuso kontrataka. Taip pat puolimo sulauk\u0117 8-oji armija, atakuota prie Jakob\u0161tato (vok. Jakobstatd, latv. Jekabpils) ir prie Daugpilio, kur gynyb\u0105 laik\u0117 \u0160olco armijos grup\u0117. Hutierio (Hutier) korpusas did\u017eiausios kriz\u0117s metu buvo tinkamai sustiprintas 107-\u0105ja ir 118-\u0105ja p\u0117stinink\u0173 divizijoms bei 80-t\u0105ja rezervo divizija.[16]<\/a><\/p>\n\n\n\n 1916 met\u0173 kovo rus\u0173 puolimas parod\u0117 Rusijos kariuomen\u0117s nesugeb\u0117jim\u0105 organizuoti puolam\u0105sias operacijas, bet tuo pa\u010diu metu i\u0161ry\u0161k\u0117jo ir vokie\u010di\u0173 gynybos tr\u016bkumai. D\u0117mesio sukoncentravimas \u012f prie\u0161akines pozicijas buvo tinkamas kasdienin\u0117s rutinos po\u017ei\u016briu, ta\u010diau rusams savo puolimus organizuojant geriau, pasirenkant tinkam\u0105 laik\u0105 ir bent ka\u017ekiek sinchronizuojant ginkl\u0173 s\u0105veik\u0105 buvo galima tik\u0117tis, kad prie\u0161akin\u0117s linijos bus \u017eenkliai sunaikintos ir rimtesnio pasiprie\u0161inimo suorganizuoti nepavyks, tod\u0117l buvo b\u016btina daugiau d\u0117mesio skirti antrajai kovos linijai rezervin\u0117s linijos vietoje, labiausiai pa\u017eeid\u017eiamosiose vietose organizuojant rezervo u\u017enugario linijos \u012frengimus. Taip pat buvo ai\u0161ku, kad dalin\u0117s rus\u0173 s\u0117km\u0117s atveju padid\u0117ja flangin\u0117s ugnies reik\u0161m\u0117, tod\u0117l svarbu gynybin\u0119 linij\u0105 reorganizuoti \u012f pozicij\u0105, sudaryt\u0105 i\u0161 keli\u0173 linij\u0173, formuojant kovos centrus, galin\u010dius gintis ne tik i\u0161 fronto, bet ir i\u0161 flango. Tokiu b\u016bdu tolesnis Vokietijos kariuomen\u0117s gynybos stiprinimas vyko modernizuojant jau sukurtas pozicijas, kuriant atskirus kovos mazgus (Gefechtsst\u00e4nde, sutrumpintai Gef. St. Arba G.S., jie tur\u0117jo fiksuotus numerius, kuri\u0173 pirmasis rod\u0117 eil\u0117s numer\u012f, o antrasis \u2013 p\u0117stinink\u0173 pulko numer\u012f), atskiros pozicijos buvo stiprinamos papildomomis linijomis[17]<\/a>. Pana\u0161iai buvo \u017eymimos ir baterijos.Realus vaizdas vis tik gerokai skyr\u0117si nuo principin\u0117s schemos, nes buvo k\u016brybi\u0161kai panaudojami e\u017eer\u0173 ir pelki\u0173 rajono teikiami privalumai. Pilnas gynybos gylis buvo vystomas tik puolimui tinkamose vietose. Tokiu b\u016bdu buvo sukurta efektyvi sistema, o \u017eym\u0117jimai ir pavadinimai buvo padaryti taip, kad b\u016bt\u0173 galima orientuotis tame netaisyklingos formos labirinte. Rusijos kariuomen\u0117s gynybin\u0117s pozicijos buvo lengviau skaitomos, jas sudar\u0117 atskiri vienas kit\u0105 dengiantys da\u017eniausiai kalvel\u0117se patalpinti gynybiniai mazgai, kuri\u0173 kiekvien\u0105 sudar\u0117 kelios gynybin\u0117s linijos. Reguliarumas \u010dia vargu ar buvo privalumas, nes pad\u0117jo prie\u0161\u0173 artileristams s\u0117kmingai atakuoti pasirinkt\u0105 gynybin\u0119 pozicij\u0105.<\/p>\n\n\n\n 1917 met\u0173 vasario m\u0117nes\u012f \u012fvykus revoliucijai atsistatydino Rusijos imperatorius Nikolajus II, perdav\u0119s vald\u017ei\u0105 savo ma\u017eame\u010diam s\u016bnui, ta\u010diau jo sprendimas nesudar\u0117 s\u0105lyg\u0173 pad\u0117\u010diai valstyb\u0117je normalizuoti, o prived\u0117 prie esminio vald\u017eios pasikeitimo \u2013 Rusija nustojo b\u016bti imperija, jos valdymas per\u0117jo \u012f laikinosios vyriausyb\u0117s, vadovaujamos grafo Georgijaus Lvovo, o fakti\u0161kai \u012f Aleksandro Kerenskio rankas. Negana to, faktin\u0119 vald\u017ei\u0105 i\u0161saugojo ir kairi\u0173j\u0173 partij\u0173 \u012ftakoje buvusios liaud\u012f atstovavusios tarybos. Tokia dvivaldyst\u0117 netruko paveikti ir Rusijos kariuomen\u0117s, kuri i\u0161liko aktyvi kare, ta\u010diau joje taip pat susiklost\u0117 dvivaldyst\u0117, kai karin\u0117 vadovyb\u0117 savo veiksmus tur\u0117jo derinti su kareivi\u0173 ir matros\u0173 (j\u016breivi\u0173) tarybomis. Tokia pad\u0117tis sudar\u0117 s\u0105lygas pasir\u016bpinti kareivi\u0173 reikalais ir kur\u012f laik\u0105, atrod\u0117, sudarys s\u0105lygas stiprinti kariuomen\u0119 i\u0161 vidaus ir apa\u010dios, ta\u010diau realyb\u0117je kariuomen\u0117je pasirod\u0117 anarchijos, susidorojimo su kitaip manan\u010diais procesai, ypa\u010d pavojingi Rusijoje, kur bet koks nuolaid\u017eiavimas vertinamas kaip silpnumas. Vis tik Rusija dar buvo paj\u0117gi laikyti front\u0105, \u012fvair\u016bs reorganizacijos procesai tur\u0117jo potencialo. Vienas toki\u0173 sprendim\u0173 buvo tautini\u0173 dalini\u0173 k\u016brimas Rusijos kariuomen\u0117je. \u0160alia jau anks\u010diau buvusi\u0173 latvi\u0173 dalini\u0173 atsirado lenk\u0173, lietuvi\u0173 ir kit\u0173 taut\u0173 daliniai, kuri\u0173 motyvacija vis dar buvo auk\u0161ta, o pareigingumas didelis. Tokie daliniai k\u0117l\u0117 Vokietijos kariuomenei r\u016bpes\u010di\u0173, ypa\u010d Lenkijos atveju, kur nuotaikos nebuvo vokie\u010diams labai palankios.<\/p>\n\n\n\n Norint pakelti kariuomen\u0117s \u016bp\u0105, Rusijai reik\u0117jo atgaivinti fronto jud\u0117jim\u0105, nes beprasmis s\u0117d\u0117jimas apkasuose galutinai demoralizavo kariuomen\u0119 ir tarnavo revoliucinio nepasitenkinimo augimui. Rusij\u0105 prad\u0117ti puolim\u0105 stipriai spaud\u0117 ir s\u0105jungininkai, i\u0161gyven\u0119 kriz\u0119 po ypa\u010d nes\u0117kmingo Somos m\u016b\u0161io, pasibaigusio 1916 met\u0173 lapkrit\u012f ir pademonstravusio Antant\u0117s negeb\u0117jim\u0105 vykdyti puolam\u0173j\u0173 operacij\u0173, i\u0161sekim\u0105 ir vilties netekim\u0105. Buvo akivaizdus pavojus, kad S\u0105jungininkai pasuks separatini\u0173 deryb\u0173 keliu, kas b\u016bt\u0173 visi\u0161ka Vokietijos pergal\u0117. Bandymai prad\u0117ti taikos derybas, pasi\u016blyti popie\u017eiaus ir Vokietijos nebuvo palaikyti, nes Antant\u0117s derybin\u0117s pozicijos atrod\u0117 prastai. Tokiu b\u016bdu vis dar b\u016bta tikimyb\u0117s, kad Rusija bandys pralau\u017eti front\u0105.<\/p>\n\n\n\n Pad\u0117tis Rusijos fronte \u0117m\u0117 dar labiau prast\u0117ti, kai baland\u017eio m\u0117nes\u012f \u012f Rusij\u0105 vokie\u010di\u0173 pinigais perve\u017etas Vladimiras Leninas \u0117m\u0117 planingiau telkti radikali\u0105sias j\u0117gas. Rusijos dvivaldyst\u0117s sukurta atmosfera i\u0161 esm\u0117s \u017elugd\u0117 kariuomen\u0119, joje \u012fsivyravo chaosas ir neai\u0161kumas. Jau vasaros metu buvo ai\u0161ku, kad Rusijos kariuomen\u0117 neturi potencialo pulti, o vidinio irimo procesas leido tik\u0117tis silpno pasiprie\u0161inimo. Vokietijos kariuomen\u0117 prad\u0117jo rengtis puolamosioms operacijoms prie Dauguvos. Kaip rodo 33 p\u0117stinink\u0173 pulko istorija[18]<\/a>, per\u0117jimui prie puolimo buvo ruo\u0161iamasi planingai, kaupiant rezervus ir stiprinant fronto gynyboje \u201es\u0117din\u010dias\u201c divizijas. \u0160ios operacijos prasid\u0117jo 1917 met\u0173 rugs\u0117jo 1 dien\u0105 su Vokietijos laivyno veiksmais Rygos \u012flankoje. J\u016brinink\u0173 veiksmai netruko sulaukti veiksm\u0173 ir sausumoje, t\u0105 pa\u010dia dien\u0105 po artilerijos parengimo vokie\u010diai forsavo Dauguv\u0105 prie Ik\u0161kil\u0117s ir suk\u016br\u0117 rimt\u0105 placdarm\u0105, o antrinis sm\u016bgis nuo Jelgavos (Mitau) galutinai palau\u017e\u0117 Rygos gynyb\u0105. Tokiu b\u016bdu tris metus egzistavusi Dauguvos linijos gynyba buvo pralau\u017eta, o didelis belaisvi\u0173 skai\u010dius ir sabota\u017eo atvejai liudijo, kad pana\u0161us likimas laukia ir visos Rusijos kariuomen\u0117s. Generolai nebegalvojo apie gynyb\u0105, bet apie kov\u0105 su chaosu, taigi vokie\u010di\u0173 puolimas persimet\u0117 ir \u012f Moonzundo (Vakar\u0173 Estijos salyno) salas (operacija Albionas). Visi \u0161ie veiksmai ir bol\u0161evik\u0173 perversmas Petrograde prived\u0117 prie 1917 m. gruod\u017eio m\u0117nesio taikos deryb\u0173. Vokie\u010diai nor\u0117jo pasilikti sau \u017eemes, kurias jie de facto<\/em> jau vald\u0117, ta\u010diau Rusijos deryb\u0173 vadovas Leonas Trockis nesutiko pasira\u0161yti taikos susitarimo, priimdamas neai\u0161ki\u0105 laikysen\u0105 \u201enei taika, nei karas\u201c, mat tik\u0117josi, kad greitai revoliucija kils pa\u010dioje Vokietijoje. Tokie viena\u0161ali\u0161ki parei\u0161kimai netenkino vokie\u010di\u0173, tod\u0117l jie nusprend\u0117 prat\u0119sti kar\u0105 ir i\u0161 esm\u0117s pakeisti pokarin\u012f \u017eem\u0117lap\u012f, paversdami Rusij\u0105 nedidele, gal b\u016bt priklausoma valstyb\u0117le. Vasario 8 dien\u0105 buvo pasira\u0161yta sutartis su marionetine Ukrainos Respublika. Vokietija dar kart\u0105 \u012fvykd\u0117 paj\u0117g\u0173 permetim\u0105 ir netrukus po to, kai Lietuvos taryba pri\u0117m\u0117 vasario 16 dienos deklaracij\u0105, vasario 18 dien\u0105 prad\u0117jo puolim\u0105, pasibaigus\u012f didel\u0117s teritorijos u\u017e\u0117mimu \u2013 operacija Faust\u0161lagas (Unternehmen Faustschlag). Karo veiksmai pasiek\u0117 Daugpil\u012f jau pirm\u0105j\u0105 puolimo dien\u0105. Vokie\u010diai gal\u0117jo pulti ne tik i\u0161 piet\u0173 ir pietvakari\u0173, bet ir nuo Rygos ir Jekabpilio pus\u0117s. Kalbama, kad jokios gynybos n\u0117 nebuvo, miestas buvo u\u017eimtas atvykus traukiniu. \u0160iaurin\u0117 vokie\u010di\u0173 grup\u0117, kuri\u0105 sudar\u0117 16 divizij\u0173, puol\u0117 silpnas rus\u0173, raudon\u0173j\u0173 rus\u0173 (tik k\u0105 prad\u0117ta formuoti Raudonoji gvardija) ir raudon\u0173j\u0173 latvi\u0173 \u0161auli\u0173 paj\u0117gas. Tvirtov\u0117 buvo paimta jau pirm\u0105 dien\u0105, v\u0117liau karo veiksmai ap\u0117m\u0117 vis\u0105 Latgal\u0105, v\u0117liau persimet\u0117 \u012f Pskov\u0105 ir Narv\u0105.[19]<\/a> Tokiu b\u016bdu Vokietijos sukurta \u012ftvirtinim\u0173 sistema, gal\u0117jusi tapti naujosios Imperijos ryt\u0173 siena, pana\u0161i \u012f Romos imperijos laik\u0173 pasienio \u012ftvirtinimus – limesas, prarado prasm\u0119 ir siena gerokai pasislinko \u012f \u0161iaur\u0119 ir rytus.<\/p>\n\n\n\n 1915-1917 metais sukurtos gynybin\u0117s pozicijos tur\u0117jo netiesiogin\u0117s \u012ftakos karo veiksmams 1918-1921 metams. Karui vakaruose pasibaigus, Vokietijos kariuomen\u0117je kilus revoliucin\u0117ms nuotaikoms, buvusios imperijos kariuomen\u0117 buvo priversta trauktis. Nors patirtis i\u0161 karin\u0117 i\u0161mintis reikalavo gr\u012f\u017eti \u012f 1915-1918 met\u0173 pozicijas, reali\u0173 galimybi\u0173 Vokietijos 10-oji armija netur\u0117jo, tod\u0117l buvo nutarta atsitraukti iki Pr\u016bsijos sien\u0105 dengian\u010dios Nemunu \u2013 Dubysos linijos, i\u0161laikant svarbiausi\u0173 gele\u017einkeli\u0173 kontrol\u0119. Vokie\u010di\u0173 rankose liko Gardino, Alytaus ir Kauno tvirtov\u0117s, kurias buvo nutarta ginti, iki tol kol kariuomen\u0117 bus reorganizuota naujais, freikorps\u0173[20]<\/a> pagrindu suformuotais daliniais.<\/p>\n\n\n\n Daugpilio tvirtov\u0117 be m\u016b\u0161io pateko \u012f Soviet\u0173 Rusijos kariuomen\u0117s rankas ir greitai tapo operacine baze Latvijos ir Lietuvos fronte. Tik nedidel\u0117 dalis Sovietin\u0117s Lietuvos buvo valdoma i\u0161 u\u017eimto Vilniaus. Bol\u0161evik\u0173 valdymas n\u0117ra \u0161ios studijos u\u017edavinys, ta\u010diau bol\u0161evik\u0173 kariuomen\u0117s vadovyb\u0117je buvo nema\u017eai karinink\u0173, i\u0161 1-osios armijos, laikiusios gynybin\u0119 pozicij\u0105, svarbioje tyrimui zonoje, I Pasaulinio karo metais. Nat\u016bralu, kad soviet\u0173 kariuomenei traukiantis 1919 met\u0173 gegu\u017e\u0117s \u2013 bir\u017eelio m\u0117nesiais susidar\u0117 pad\u0117tis, pana\u0161i \u012f 1915 met\u0173 ruden\u012f. Pasteb\u0117tina, kad sovietams pavyko suorganizuoti gynyb\u0105 gerokai tolesn\u0117se prieigose, Zarasus i\u0161laikant savo rankose (gynyba tarp Daugaili\u0173 ir Degu\u010di\u0173) ir \u012f rytus nuo Obeli\u0173, ir tik 1919 met\u0173 rugpj\u016b\u010dio pabaigoje \u012fvykdytos Zaras\u0173 operacijos ir lygiagre\u010diai vykdomos Lenkijos kariuomen\u0117s ofensyvos d\u0117ka gynyba buvo pralau\u017eta. Pasteb\u0117tina, kad nors sovietai tik\u0117josi i\u0161silaikyti senosiose savo pozicijose, jiems nepavyko ir puolimas pasiek\u0117 pa\u010dias Daugpilio prieigas, netoli Gryvos forto. Vis tik ir \u0161iuo atveju frontas sustojo ir pozicin\u0117s kovos vyko iki 1920 met\u0173 sausio m\u0117nesio, kai susitarusios latvi\u0173 ir lenk\u0173 paj\u0117gos nu\u0161alino lietuvius nuo puolimo, o po keli\u0173 dien\u0173 lenk\u0173 kariuomen\u0117s paj\u0117gos u\u017e\u0117m\u0117 Daugpilio tvirtov\u0119. D\u0117l politini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 \u0161i tvirtov\u0117 buvo perduota latviams. Nepriklausomos Latvijos metais tvirtov\u0117je buvo dislokuota Latgalos divizija.<\/p>\n\n\n\n Vokietijos kariuomen\u0117s gynybos strategija Ryt\u0173 fronte numat\u0117 panaudoti patvariosios fortifikacijos priemon\u0117mis (Klaip\u0117dos, Karaliau\u010diaus, Boyen tvirtov\u0117 Gi\u017eycko (vok. L\u00f6tzen, lenk. Gi\u017cycko,)) sustiprint\u0105 gynybai tinkam\u0105 upi\u0173 ir e\u017eer\u0173 sistem\u0105 Ryt\u0173 Pr\u016bsijoje, kurios efektyvum\u0105 l\u0117m\u0117 gerai i\u0161vystytas gele\u017einkeli\u0173 ir plent\u0173 tinklas. Reikalui esant, Vokietijos kariuomen\u0117 gal\u0117jo atsitraukti u\u017e Vyslos, prie kurios buvo \u012frengtas atskiras tvirtovi\u0173 tinklas (Tor\u016bn\u0117 (vok. Torn, lenk. Toru\u0144), Grudzionzas (vok. Graudenz, lenk Grudzi\u0105dz), Gdanskas (vok. Danzig, lenk Gda\u0144sk). \u0160i sistema buvo i\u0161bandyta 1914 met\u0173 ruden\u012f, kai Rusijos kariuomen\u0117, nelaukdama mobilizacijos pabaigos, 1-osios ir 2-osios armijos paj\u0117gomis paband\u0117 u\u017eimti Ryt\u0173 Pr\u016bsij\u0105. \u0160is puolimas buvo sutrukdytas logistini\u0173 problem\u0173 (skirtingo plo\u010dio gele\u017einkeliai) bei pa\u010dios Rusijos 1-osios ir 2-osios armij\u0173 vidini\u0173 problem\u0173, tod\u0117l \u012fstrigusi kariuomen\u0117 buvo sutriu\u0161kinta vadinamajame Tanenbergo (vok, Tannenberg) m\u016b\u0161yje: 2-oji armija buvo apsupta, 1-oji \u2013 i\u0161stumta su mil\u017eini\u0161kais nuostoliais. Tokiu b\u016bdu i\u0161 esm\u0117s gynybin\u0117 Pr\u016bsijos gynybos koncepcija pasitvirtino ir ji gal\u0117jo b\u016bti pritaikyta ir naujai 1915 m. u\u017eimtoms teritorijoms. Tam tikras planavimas buvo jau operacijos metu, siekiant u\u017eimti Dauguvos linij\u0105 ir Lietuvos (Auk\u0161taitijos) e\u017eer\u0173 juost\u0105, pasiekiant svarbius administracinius centrus (Ryga, Daugpilis), ir gele\u017einkeli\u0173 mazgus (Malade\u010dnas), taip u\u017etikrinant ir gynybines pozicijas, ir placdarmus tolesniam puolimui, jeigu tokio prireikt\u0173. Nors ne visi u\u017edaviniai buvo pasiekti, naujoji gynybin\u0117 pozicija i\u0161 esm\u0117s tenkino Vokietijos strategus: did\u017eiausios Rytinio Baltijos kranto up\u0117s \u017eemupys, e\u017eerai ir pelk\u0117s sudar\u0117 patogias gynybai s\u0105lygas, ta\u010diau norint tai daryti ribotais resursais reik\u0117jo lauko fortifikacin\u0117mis priemon\u0117mis \u012ftvirtinti svarbesnes kryptis, perdaryti gele\u017einkelio tinkl\u0105 ir u\u017etikrinti patogias atsitraukimo pozicijas, jeigu tekt\u0173 trauktis. \u0160iam reikalui labai tiko Nemuno ir Dubysos linijos, dengusios Ryt\u0173 Pr\u016bsijos prieigas, prie kurios stov\u0117jo Kauno tvirtov\u0117, komunikacijomis susijusi su visa 1915 metais u\u017eimta teritorija ir buvusi pakankamai toli nuo fronto ir arti prie Vokietijos infrastrukt\u016bros, bei Gardino tvirtov\u0117, dengusi Var\u0161uvos \u2013 Vilniaus krypt\u012f. Bresto tvirtov\u0117 patikimai saugojo Minsko \u2013 Var\u0161uvos krypt\u012f, u\u017e kurios dar buvo Vyslos pozicijos, ta\u010diau tikimyb\u0117, kad prireikt\u0173 taip giliai trauktis, buvo minimali. Tokiu b\u016bdu Vokietijos strategai s\u0117kmingai per\u0117m\u0117 Rusijos vakarin\u0117s dalies tvirtovi\u0173 sistem\u0105, pastatyt\u0105 1879-1914 metais, kuri\u0105 tur\u0117jo pridengti lauko \u012ftvirtinimai Dauguvos \u2013 Lietuvos e\u017eer\u0173 linijoje. \u0160ioje linijoje buvo galima s\u0117kmingai gintis, naudojant vidutin\u0117s ir \u017eemos kovin\u0117s vert\u0117s dalinius, sudarytus i\u0161 landvero, rezervo ir pagalbinio (Erzatz) mobilizacinio rezervo, investuojant \u012f in\u017einerinius paj\u0117gumus. Esama situacija i\u0161 dalies tenkino ir Rusijos kariuomen\u0119, nes stabilizavo vakar\u0173 krypt\u012f, sudarant s\u0105lygas atsigauti po patirt\u0173 nuostoli\u0173 ir netek\u010di\u0173, i\u0161laikant savo rankose Moonzundo (Vakar\u0173 Estijos sal\u0173) tvirtovi\u0173 sistem\u0105, svarbius miestus \u2013 Ryg\u0105 ir Daugpil\u012f. Silpniausia Rusijos gynybos naujomis s\u0105lygomis grandis buvo Minsko ir Polocko kryptys, nepridengtos jokiomis gamtos ir patvariosios fortifikacijos priemon\u0117mis, tod\u0117l Rusijai buvo svarbu i\u0161stumti vokie\u010dius i\u0161 Lietuvos e\u017eer\u0173 linijos, kad b\u016bt\u0173 galima \u010dia gintis vokie\u010diams vystant puolim\u0105 ryt\u0173 kryptimi.<\/p>\n\n\n\n Vladimiras Orlovas i\u0161skiria tris lauko fortifikacijos raidos etapus, nors ir pripa\u017e\u012fsta tokio skirstymo s\u0105lygotum\u0105. Pirmasis laikotarpis ap\u0117m\u0117 1914-1915 met\u0173 laikotarp\u012f, kuriame dominavo prie\u0161karin\u0117s koncepcijos, o vokie\u010di\u0173 ir rus\u0173 \u012ftvirtinimai i\u0161 esm\u0117s nesiskyr\u0117. Antr\u0105j\u012f laikotarp\u012f sudar\u0117 1915-1916 met\u0173 \u012ftvirtinimai, kai buvo apsispr\u0119sta Ryt\u0173 fronte pereiti \u012f gynyb\u0105, o praktika parod\u0117 pirmojo laikotarpio koncepcij\u0173 tr\u016bkumus. Tre\u010di\u0105j\u012f laikotarp\u012f sudar\u0117 1916-1917 met\u0173 \u012ftvirtinimai, kuriuose buvo iki smulkmen\u0173 i\u0161tobulinta fortifikacin\u0117 sistema, naudojant daugiau patvari\u0173 element\u0173, ypa\u010d pla\u010diai naudojant betoninius \u012ftvirtinimus[21]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n Taktine prasme 1914-1916 metais, Vokietijos kariuomen\u0117s lauko fortifikacija \u017eenkliai patobul\u0117jo. Per pirmuosius dvejus metus buvo sukaupta did\u017eiul\u0117 patirtis. Juk jau 1914 met\u0173 pabaigoje daugumoje Vakar\u0173 fronto vietovi\u0173 kovos \u012fgavo pozicin\u012f pob\u016bd\u012f.<\/p>\n\n\n\n Manevrinio karo metu pasiekus tarpines pozicijas kariuomen\u0117s apsikasdavo, kad b\u016bt\u0173 galima apsaugoti savo karius nuo prie\u0161o p\u0117stinink\u0173 ugnies. Paradoksalu, bet p\u0117stinink\u0173 ugnis buvo labiausiai efektyvi viso I Pasaulinio karo kontekste, nes buvo taikomasi \u012f konkret\u0173 prie\u0161inink\u0105. Apkas\u0173 forma buvo susiformavusi ankstesni\u0173 kar\u0173 patirties pagalba: Krymo karo metu, prad\u0117jus masi\u0161kai naudoti grai\u017etvinius \u0161autuvus, padid\u0117jo \u0161autuv\u0173 efektyvaus \u0161\u016bvio nuotolis ir i\u0161augo taiklumas, tod\u0117l karius nebesaugojo senieji griovio ir pylimo lauko \u012ftvirtinimai (redutai, kurtinos, \u017evaig\u017ediniai ir bastioniniai \u012ftvirtinimai). 1864 met\u0173 Pr\u016bsijos \u2013 Austrijos \u2013 Danijos karas parod\u0117, kad tokie \u012ftvirtinimai ma\u017eai efektyv\u016bs prie\u0161 artilerijos ugn\u012f, tod\u0117l b\u016btina rengti priedangas, saugojan\u010dias nuo sviedini\u0173, krentan\u010di\u0173 i\u0161 vir\u0161aus, o JAV- Ispanijos karo metu savo gali\u0105 parod\u0117 viel\u0173 u\u017etvaros. Ta\u010diau daugiausiai patirties buvo galima pasisemti i\u0161 Rusijos \u2013 Japonijos karo, kuriame besiginanti Rusijos kariuomen\u0117 panaudojo daug ankstesni\u0173 kar\u0173 patirties, ypa\u010d ginantis pla\u010diame sausumos fronte. Jau tada paai\u0161k\u0117jo, kad b\u016btina gynyb\u0105 organizuoti giliai e\u0161elonavus \u012f gyl\u012f (Mukdeno pozicijos gynyba), pagrindiniu atramos punktu sen\u0173j\u0173 fort\u0173 vietoje reikalingos gerai parengtos sl\u0117ptuv\u0117s, sudaran\u010dios s\u0105lygas kariams saugiai i\u0161laukti iki pagrindinio prie\u0161o p\u0117stinink\u0173 puolimo (Port Art\u016bro pusiau patvari pozicija Liaoduno pusiasalyje). Savo paj\u0117gum\u0105 \u0161iame kare pademonstravo kulkosvaid\u017eiai. Vis tik japon\u0173 manevrai tuo metu dar duodavo rezultat\u0105, tod\u0117l buvo manoma, kad lauko fortifikacija tur\u0117s ribot\u0105 poveik\u012f ir tradiciniai atakos metodai (artilerijos parengimas ir p\u0117stinink\u0173 ataka, koncentruoti kavalerijos sm\u016bgiai ir prasiver\u017eimai) vis dar bus efektyv\u016bs, nors Napoleono laik\u0173 puolim\u0105 (tiraljer\u0117, linija ir batalion\u0173 ataka kolonomis) Pranc\u016bzijos \u2013 Pr\u016bsijos kare jau buvo negr\u012f\u017etamai pakeit\u0119 Italijos Nepriklausomyb\u0117s metu (Solferino m\u016b\u0161yje, 1859) prad\u0117ti naudoti puolimai vilnimis.<\/p>\n\n\n\n 1914 m., o ypa\u010d 1915 m. kampanijos metu buvo pasteb\u0117ta, kad padid\u0117jus ginkl\u0173 efektyvumui, apsikasim\u0105 naudinga naudoti ne tik ginantis, bet ir puolant, nes m\u016b\u0161io lauke judanti kariuomen\u0117 gal\u0117jo tapti lengvu taikiniu prie\u0161o artilerijai, \u0161auliams ar kulkosvaid\u017eiams. Tokiu b\u016bdu puolan\u010dioji kariuomen\u0117, sutikusi pasiprie\u0161inim\u0105 skub\u0117davo bent truput\u012f apsikasti. Kaip ra\u0161o vyr. ltn. Triobstas, kastuvai, kuriuos iki tol p\u0117stininkai ner\u016bpestingai m\u0117t\u0117, \u012fgavo aukso vert\u0119. Jau 1915 met\u0173 vasar\u0105, frontui trumpam sustojus prie Dubysos (\u0160iauli\u0173 m\u016b\u0161is), kariuomen\u0117s i\u0161 abiej\u0173 pusi\u0173 \u012freng\u0117 pozicijas, tuo labiau tai buvo padaryta pasiekus laikin\u0105 stabilizacijos linij\u0105 prie Daugpilio tvirtov\u0117s. Prie\u0161akin\u0117 linija susiformavo manevriniam karui peraugant \u012f pozicin\u012f ir atsirado 1915 met\u0173 ruden\u012f, i\u0161 karto po esmini\u0173 kov\u0173. Vystantis gynybai did\u0117jo gynybos gylis ir prie\u0161akin\u0117 linija palaipsniui prarado pagrindin\u0117s linijos funkcij\u0105. Taip atsitiko tod\u0117l, kad prie\u0161as nesunkai gal\u0117jo j\u0105 sunaikinti artilerijos ugnimi, ta\u010diau ji buvo svarbi, nes leido kontroliuoti teritorij\u0105, ypa\u010d jeigu buvo \u012frengta gamtos gerai apsaugotoje vietov\u0117je. I\u0161imtiniais atvejais ji gal\u0117jo b\u016bti stiprinama ir \u012ftvirtinimais, bet daugiau ginan\u010diais nuo \u0161al\u010dio ir lietaus, skeveldr\u0173, nei nuo tiesioginio pataikymo. Rimtos kovos s\u0105lygomis \u0161i linija gal\u0117jo b\u016bti trumpam atiduota prie\u0161ui, kad sukaupus rezervus b\u016bt\u0173 galima v\u0117l atsikovoti. Negalima pamir\u0161ti, kad pirmoji linija buvo prie\u0161o matymo zonoje, tod\u0117l dirbantys kariai buvo \u0161autuv\u0173 ir kulkosvaid\u017ei\u0173 ap\u0161audymo zonoje.<\/p>\n\n\n\n Svarbiu elementu gynybini\u0173 pozicij\u0173 gynyboje buvo kli\u016b\u010di\u0173 ruo\u017eai, kuriuos sudar\u0117 senosios kli\u016btys, vadinamieji \u201eispani\u0161kieji raiteliai\u201c ir ant \u012f \u017eem\u0119 \u012fkast\u0173 kuoliuk\u0173 i\u0161raizgytos spygliuotos vielos u\u017etvaros. Per pirmuosius metus vokie\u010diai pasteb\u0117jo, kad prie pat prie\u0161\u0173 pozicij\u0173 \u012frengtos kli\u016btys yra ma\u017eai efektyvios, jas pa\u017eeisdavo specialiai prie\u0161 jas nukreipta artilerijos ugnis, tod\u0117l buvo ai\u0161ku, kad geriau kli\u016btis \u012frengti u\u017e prie\u0161akin\u0117s linijos, tinkamu atstumu nuo prie\u0161o, kad jis nematyt\u0173 kli\u016b\u010di\u0173[22]<\/a>. Greitai tapo ai\u0161ku, kad visa pagrindin\u0117s kovos linija tur\u0117t\u0173 b\u016bti \u012frengta u\u017e prie\u0161akini\u0173 linij\u0173, kad i\u0161laikyt\u0173 savo strukt\u016br\u0105 iki pagrindinio m\u016b\u0161io prad\u017eios. Toks matymas pareikalavo perdaryti vis\u0105 gynybin\u0117s pozicijos strukt\u016br\u0105. Pasteb\u0117tina, kad s\u0105jungininkai prie \u0161i\u0173 i\u0161vad\u0173 per\u0117jo tik pa\u010dioje karo pabaigoje.<\/p>\n\n\n\n Pasikeit\u0117 ir po\u017ei\u016bris \u012f sl\u0117ptuves. Buvo pasteb\u0117ta, kad nuo nuolatin\u0117s, ilgalaik\u0117s ir pasikartojan\u010dios artilerijos ugnies geriausiai saugo giliai \u012frengtos nedidel\u0117s sl\u0117ptuv\u0117s, skirtos daugiausiai 20 \u017emoni\u0173. \u012e\u0117jimai \u012f tokias sl\u0117ptuves tur\u0117jo b\u016bti gerai u\u017emaskuoti ir patog\u016bs naudotis, j\u0173 tur\u0117jo b\u016bti daugiau nei vienas. Taip pat i\u0161kilo gerai \u0161arvuot\u0173 steb\u0117jimo post\u0173 poreikis, kad net did\u017eiausios ugnies s\u0105lygomis steb\u0117tojai gal\u0117t\u0173 steb\u0117ti ap\u0161audymo plotus ir laiku prane\u0161ti apie prie\u0161o p\u0117stinink\u0173 puolim\u0105. Tokie steb\u0117jimo postai tur\u0117jo b\u016bti \u012frengti ne tik prie\u0161akin\u0117je linijoje, bet ir giliau esan\u010diose pozicijose.<\/p>\n\n\n\n Buvo pasteb\u0117ta, kad nedidel\u0117je ap\u0161audymo zonoje yra tikslinga koncentruoti vis\u0173 ginkl\u0173 koncentracij\u0105, padarant prie\u0161ui kaip \u012fmanoma daugiau nuostoli\u0173, ypa\u010d svarbu frontalin\u0119 ugn\u012f derinti su flangine, apimant ir kli\u016b\u010di\u0173 ruo\u017e\u0105. Tai galima buvo daryti i\u0161 pa\u010dios linijos arba specialiai \u012frengt\u0173 flankavimo pozicij\u0173.[23]<\/a> Tokiomis pozicijomis gal\u0117jo b\u016bti ir betoniniai auk\u0161tumose esantys ugnies ta\u0161kai, ir greita\u0161aud\u017eiai pab\u016bklai.<\/p>\n\n\n\n Artilerijos pozicijoms labai svarbu, kad steb\u0117tojai b\u016bt\u0173 apsaugoti p\u0117stinink\u0173 pozicijomis ir tur\u0117t\u0173 galimyb\u0119 reikalui esant atsitraukti. Pa\u010dios baterijos tur\u0117t\u0173 b\u016bti i\u0161d\u0117stytos tokiu atstumu, kad gal\u0117t\u0173 pagelb\u0117ti p\u0117stininkams, bet patys pab\u016bklai neb\u016bt\u0173 prie\u0161o artilerijos, ap\u0161audan\u010dios prie\u0161akines pozicijas, poveikio zonoje. Patys pab\u016bklai tur\u0117jo b\u016bti talpinami patogiose \u0161audymo pozicijose, gerai pridengtomis amunicijos sl\u0117ptuv\u0117se, su priedangomis [24]<\/a>. Artilerijos rezervas tur\u0117t\u0173 priva\u017eiavimo kelius.<\/p>\n\n\n\n Batalion\u0173 ir pulk\u0173 vadai tur\u0117jo tur\u0117ti vadavietes, kurios leist\u0173 betarpi\u0161kai steb\u0117ti ginam\u0105 ruo\u017e\u0105. Auk\u0161tesn\u0117 vadovyb\u0117 tur\u0117jo tur\u0117ti vadavietes arti fronto, bet vengiant masin\u0117s ugnies, joje tur\u0117jo b\u016bti susisiekimo linijos su steb\u0117tojais ir pavald\u017eiais vadais, apie vadaviet\u0117s buvimo viet\u0105 tur\u0117jo \u017einoti visi pavald\u016bs vadai, kad b\u016bt\u0173 galima vadovyb\u0119 informuoti ir reikaling\u0105 pagalb\u0105 pasi\u0173sti.<\/p>\n\n\n\n Sl\u0117ptuv\u0117s ir apr\u016bpinimo \u2013 tiekimo padaliniai tur\u0117jo tur\u0117ti \u012fsikurti 2-oje ar 3-oje pozicijose.<\/p>\n\n\n\n Apkaso linijoje kas 8-10 metr\u0173 tur\u0117jo b\u016bti \u012frengti traversai (Schulterwehr), saugantys karius nuo i\u0161ilginio ap\u0161audymo ar skeveldr\u0173, o tinkamose tam vietose tur\u0117jo b\u016bti \u012frengti flankuojantys apkasai, i\u0161siki\u0161antys u\u017e gynybin\u0117s linijos per kelis metrus. Tokie flankavimo apkasai tur\u0117jo b\u016bti gerai maskuoti ir dengiami i\u0161 u\u017enugario pylim\u0117lio, paliekant galimyb\u0119 apeiti \u0161i\u0105 pozicij\u0105 vizituojan\u010diam karininkui.[25]<\/a><\/p>\n\n\n\n Daugpilio \u2013 Zaras\u0173 ruo\u017ee svarbiausiu strateginiu objektu buvo Daugpilio tvirtov\u0117 ir tiltai per Dauguv\u0105, kuriuos kontroliavo rusai. Nesant pakankamai j\u0117g\u0173 Daugpilio tvirtovei u\u017eimti, vokie\u010diams teko tenkintis S\u0117los rytin\u0117s dalies e\u017eerais, sudariusiais Lietuvos e\u017eeryno \u0161iauriausi\u0105 dal\u012f. \u0160iame nederlingame, mi\u0161kingame kra\u0161te buvo galima s\u0117kmingai gintis, ta\u010diau labai tr\u016bko normali\u0173 gyvenimo s\u0105lyg\u0173, kurias gal\u0117jo u\u017etikrinti didesnis miestas ir jo infrastrukt\u016bra. Nesant joki\u0173 alternatyv\u0173 teko tenkintis Novoaleksandrovsko (Zaras\u0173) ir didesni\u0173 dvar\u0173 galimyb\u0117ms, jas stiprinant kariuomenei prieinamais b\u016bdais karo metu. Didele problema buvo ir keliai. Tik trys keliai tur\u0117jo didesn\u0119 reik\u0161m\u0119 \u2013 tai Vilniaus \u2013 Daugpilio gele\u017einkelis (paskutin\u0117 vokie\u010di\u0173 pus\u0117je buvusi stotel\u0117 \u2013 Turmantas), Panev\u0117\u017eio \u2013 Obeli\u0173 \u2013 Daugpilio ir Karaliau\u010diaus \u2013 Sankt Peterburgo (caro) traktas, kuri\u0173 kariuomen\u0117 gal\u0117jo vienu metu jud\u0117ti dvejomis kryptimis. Visi kiti keliai buvo vietinio pob\u016bd\u017eio ir gal\u0117jo b\u016bti naudojami tik nedideliems kariuomen\u0117s jud\u0117jimams ir logistikai. Tokiu b\u016bdu b\u016btent \u0161ie du keliai ir buvo akylai saugomi abiej\u0173 pusi\u0173 kariuomen\u0117s, kituose baruose tenkinantis bendro pob\u016bd\u017eio lauko \u012ftvirtinimais, besiremian\u010diais e\u017eer\u0173 s\u0105smaukomis, up\u0117mis, upeliais ir pelk\u0117mis. Vietov\u0117 labai tiko gynybai, bet visi\u0161kai netiko puolimui, tuo labiau kad pakankamai greitai Lietuvos gele\u017einkeliai buvo perstatyti pagal europinius standartus. Nat\u016bralu, kad \u0161arvuoti traukiniai, \u0161arvuo\u010diai, kavalerija \u010dia tur\u0117jo ribotas galimybes veikti, tuo tarpu aviacijos reik\u0161m\u0117 buvo did\u017eiul\u0117: esant palankioms oro s\u0105lygoms buvo galima nesunkiai perskristi visas gamtines ir \u017emogaus sukurtas kli\u016btis. Ta\u010diau tikraisiais \u0161io karo veiksm\u0173 teatro \u0161eimininkais buvo artileristai, in\u017einieriai ir p\u0117stininkai.<\/p>\n\n\n\n Reikia pripa\u017einti, kad Rusijos kariuomen\u0117 \u0161iame ruo\u017ee tur\u0117jo geresnes s\u0105lygas, ji gal\u0117jo nesunkiai permesti paj\u0117gas, pasinaudodama taikos metu \u012frengta gele\u017einkeli\u0173 sistema, jungian\u010di\u0105 tiek front\u0105 su u\u017enugariu, tiek Ryg\u0105 su Daugpiliu, Dauguvos up\u0117 buvo labiau kontroliuojama rus\u0173, nei vokie\u010di\u0173, \u012fskaitant tiltus per Dauguv\u0105, ta\u010diau \u017einant kariuomeni\u0173 kokybines charakteristikas \u0161ie privalumai gal\u0117jo virsti tr\u016bkumais, nes sausumos kryptis Sankt Peterburgo kryptimi netur\u0117jo joki\u0173 gamtos ar fortifikacini\u0173 sistem\u0173 kli\u016b\u010di\u0173. Taip ir atsitiko 1917 met\u0173 ruden\u012f, kai bol\u0161evik\u0173 valdoma Rusija buvo priversta kapituliuoti vokie\u010diams priart\u0117jus visai netoli tuometin\u0117s Rusijos sostin\u0117s. Nat\u016bralu, kad Dauguvos linijos i\u0161laikymas buvo ypa\u010d svarbi u\u017eduotis Rusijos kariuomenei, o vienintele priemone tai padaryti, karo s\u0105lygomis buvo nustumti vokie\u010dius kaip galima toliau nuo kritin\u0117s infrastrukt\u016bros.<\/p>\n\n\n\n Svarbiu gynybos elementu tapo ir vietos gyventoj\u0173 simpatijos ir antipatijos. Vokie\u010diai gal\u0117jo tik\u0117tis (ir da\u017eniausiai sulaukdavo) vokie\u010di\u0173 dvarinink\u0173 ir pa\u010di\u0173 vokie\u010di\u0173 tautyb\u0117s \u017emoni\u0173 paramos, lietuviai ir \u017eydai nebuvo prie\u0161i\u0161ki vokie\u010di\u0173 kariuomenei, siedami su j\u0173 at\u0117jimu tam tikrus l\u016bkes\u010dius, nors ir nepatenkinti labai sunkia okupacine vald\u017eia, skurdinusia kaimo gyventojus ir beatodairi\u0161kai kirtusia mi\u0161kus, rekvizavusia arklius, kiaules, \u0117musia visk\u0105, k\u0105 tik gal\u0117jo panaudoti savo buities palengvinimui ir kitaip skurdinusia ir \u0161iaip ne per daug turtingus kaimo gyventojus[26]<\/a>. Pana\u0161i situacija buvo ir miestuose, kur kariuomen\u0117 beatodairi\u0161kai u\u017e\u0117min\u0117jo pastatus, \u012frengin\u0117dami ligonines, kareivines, \u0161tabus ir kitas \u012fstaigas, nepatenkintieji papras\u010diausiai netur\u0117jo kam pasisk\u0173sti. Vyr. ltn. H. Triobsto, atvirai para\u0161iusio kariuomen\u0117s elges\u012f vietini\u0173 gyventoj\u0173 at\u017evilgiu nuomone Lietuva 1915-1918 metais i\u0161gyveno t\u0105 pat\u012f, k\u0105 Vokietija Trisde\u0161imties met\u0173 karo (1618-1648) metu. Apie beatodairi\u0161k\u0105 Vokietijos kari\u0173 elges\u012f Oberosto teritorijoje bendrai liudija ir Lietuvos respublikos laikais surinkti atsiminimai, publikuoti 1925 m. prad\u0117to leisti \u201eKaro archyvo\u201c puslapiuose.<\/p>\n\n\n\n Nepaisant realios okupacijos netek\u010di\u0173, gyventojai \u012f vokie\u010di\u0173 kareivius \u017ei\u016br\u0117jo kiek skirtingai. Tikri rusai tur\u0117jo prog\u0173 pasitraukti, jaut\u0117 vokie\u010diams nat\u016bral\u0173 prie\u0161i\u0161kum\u0105. Rusai sentikiai \u0161iuo po\u017ei\u016briu buvo labiau neutral\u016bs, pana\u0161iai b\u016bt\u0173 galima \u012fvardinti ir Lietuvos dvarininkus, daugiausiai save siejusius su lenk\u0173 kult\u016bra, rus\u0173 ortodoks\u0173 b\u016bta daugiau tik prie pat sienos, labiausiai prie\u0161i\u0161ki vokie\u010diams buvo latviai, kuri\u0173 antidvarininki\u0161kos nuostatos labai der\u0117jo su nacionalin\u0117mis, o rus\u0173 palankumas jiems sudar\u0117 s\u0105lygas susiformuoti nacionaliniams latvi\u0173 daliniams, daug prisid\u0117jusiems prie Dauguvos pozicijos gynybos. Tokiu b\u016bdu kovos vyko ne tik specifin\u0117mis gamtos, bet civilizacijos, kult\u016bros s\u0105lygomis. Vokie\u010di\u0173 kariuomen\u0117s vadovybei artimiausi buvo dvarai, kuri\u0173 gyvenimo s\u0105lygos labiausiai buvo artimos j\u0173 \u012fprastam gyvenimo b\u016bdui, tuo tarpu vienkiemiai, kaimai, nedideli miesteliai atrod\u0117 prastai, buvo priimami kaip svetimas, barbari\u0161kas kra\u0161tas. Norint geriau jaustis \u0161iame kra\u0161tovaizdyje vokie\u010diai negail\u0117jo laiko kurti bent pavadinimais namus primenan\u010dius \u017eemini\u0173 miestelius, sl\u0117ptuves ir kitus statini\u0173 kompleksus, ilg\u0117damiesi ne tik nam\u0173, bet ir papras\u010diausios civilizacijos. Ypa\u010d kariai kent\u0117jo nuo ut\u0117li\u0173, dr\u0117gm\u0117s, purvo, kiek ma\u017eiau nuo visai vokie\u010di\u0173 kariuomenei b\u016bdingo bado. Ta\u010diau taip buvo tik pirmaisiais m\u0117nesiais.<\/p>\n\n\n\n Vokietijos kariuomen\u0117s organizacija tur\u0117jo bendrai priimt\u0105 strukt\u016br\u0105. Vyriausia kariuomen\u0117s vadovyb\u0117 priklaus\u0117 imperatoriui ir Generalinio \u0161tabo vir\u0161ininkui, kuris vadovavo Vokietijos kariuomen\u0117s generaliniam \u0161tabui ir paj\u0117goms. \u0160is auk\u0161\u010diausias valdymo lygmuo, derindamas savo veiksmus su civiline Vokietijos imperijos vald\u017eia, imperijos subjektais, s\u0105jungininkais formavo politik\u0105. Generalinis \u0161tabas planavo did\u017ei\u0105sias operacijas ir joms vadovavo, jungdamas politinius ir karinius u\u017edavinius (strateginis lygmuo). Sausumos kariuomenei Vadovavo vyriausia sausumos kariuomen\u0117s vadovyb\u0117 (Oberkommando Heer, sutrumpintai O. K. H.) \u0161i vadovyb\u0117 buvo svarbiausias kariuomen\u0117s organizacinis, administracinis ir logistinis centras. Dauguma Ryt\u0173 fronto reikal\u0173 buvo sprend\u017eiama naujai atsiradusioje Vyriausio Ryt\u0173 vado \u012fstaigoje, kuri kuravo ne tik fronte veikian\u010dias armijas, bet ir okupuot\u0173 kra\u0161t\u0173 civilinius reikalus. \u0160iam reikalui kra\u0161tas buvo padalintas \u012f apygardas, paskirta administracin\u0117 ir teisin\u0117 vald\u017eia, ta\u010diau kariniai reikalai i\u0161liko esminiu prioritetu. Tolesnis operacinis karinis valdymas vyko armij\u0173 ir armijos grupi\u0173 vadaviet\u0117se, o atskiri u\u017edaviniai buvo paskiriami korpusams brigadoms ir divizijoms. Brigados lygmenyje buvo keletas pareigybi\u0173 ir tarnyb\u0173, tur\u0117jusi\u0173 \u012ftak\u0105 gynybini\u0173 \u012ftvirtinim\u0173 statybai: prie korpuso vado buvo \u012fsteigta pionieri\u0173 vir\u0161ininko (Komandeur der Pioniere) pareigyb\u0117, o divizijos \u0161tabe buvo vyriausio pionieriaus (\u00c4ltester Pionier-Offizier der Division) pareigyb\u0117. Taktinis valdymas vyko pulkuose, batalionuose ir kuopose, kurios savo u\u017edaviniams vykdyti skirst\u0117si \u012f b\u016brius ir skyrius. Vokie\u010di\u0173 kariuomen\u0117s pulk\u0105 sudar\u0117 \u0161tabas (pulko vadas, adjutantas, karininkas pavedimams \u2013 ordonansas, apr\u016bpinimo vir\u0161ininkas puskarininkis ir regimento gydytojas). Pulke buvo trys batalionai. Batalion\u0105 sudar\u0117 \u0161tabas (bataliono vadas, adjutantas, apr\u016bpinimo vir\u0161ininkas, bataliono gydytojas su pad\u0117j\u0117ju ir ra\u0161tininkas-apskaitininkas) ir 4 kuopos. Kuopoje buvo 5-7 karininkai. Pasteb\u0117tina, kad batalionui vadovavo kapitonai, o kuopoms \u2013 leitenantai, taigi kari\u0173 laipsniai buvo laipsniu \u017eemesni, nei taikos metu, bet tai normali karo meto praktika. I\u0161 viso p\u0117stinink\u0173 pulke buvo apie 100 karinink\u0173 ir 3000-3700 puskarininki\u0173 ir kari\u0173, gyvenan\u010diu ir kovojan\u010di\u0173 12 kuop\u0173. Rezervo pulkuose batalione gal\u0117jo b\u016bti ir 3 kuopos. <\/p>\n\n\n\n I Pasaulinio karo prad\u017eioje Pr\u016bsijoje buvo dislokuota 8-oji armija, kuri organizavo Rytpr\u016bsi\u0173 gynyb\u0105 ir kitus v\u0117lesnius veiksmus. Jos \u0161tabas taikos metu buvo Poznan\u0117je, karo prad\u017eioje buvo perkeltas ar\u010diau ginam\u0173 Rytpr\u016bsi\u0173 \u012f buvusi\u0105 kry\u017eiuo\u010di\u0173 Ordino sostin\u0119 Marienburg\u0105 (lenk. Ma\u0142bork). Mobilizacijos metu did\u0117jant paj\u0117goms i\u0161 8 armijos buvo i\u0161skirta pietiniame Ryt\u0173 fronto sparne Lenkijoje veikianti 9 armija. 1915 vasar\u0105 s\u0117kmingai vykdant puolim\u0105 \u017demaitijos \u2013 Kur\u0161o kryptimi, operaciniam valdymui sustiprinti \u0161alia armijos vadovyb\u0117s i\u0161 8-tosios armijos i\u0161skirta ir tiesiogiai Vyriausiam Ryt\u0173 vadui pavaldi Lauen\u0161teino grup\u0117. S\u0117kmingai vykstant Lauen\u0161teino puolimui \u017demaitijoje ir Kur\u0161e, grupei buvo priskiriama vis daugiau padalini\u0173, kol ji pasiek\u0117 armijos dyd\u012f. Tokiu b\u016bdu Vokietijos kariuomen\u0117je 1915 gegu\u017e\u0117s 26 atsirado Nemuno armija. Jos vadu buvo paskirtas iki tol 8-ajai armijai vadovav\u0119s Otto fon Belovas (von Below), \u0161tabo vir\u0161ininku Biokmanas (B\u00f6ckmann). Tuo metu vis dar egzistavusiai 8-ajai armijai, sudarytai daugiausiai i\u0161 XX korpuso, vadovavo artilerijos generolas Frydrichas fon \u0160olcas (Friedrich von Scholtz), o \u0161tabo vir\u0161ininkas pulkininkas leitenantas Adolfas fon \u0160verinas (Dietlof von Schwerin). Tuo metu \u0161tabas buvo Lyke (vol Lyck, lenk. E\u0142k). 8-oji armija buvo panaikinta 1915 met\u0173 rugs\u0117jo m\u0117nesio 29 d., bet gruod\u017eio m\u0117nes\u012f Nemuno armija buvo pervadinta \u012f 8-aj\u0105, paliekant t\u0105 pat\u012f generol\u0105 Belov\u0105 vadu[27]<\/a>. \u0160ios armijos \u0161tabas veik\u0117 \u0160iauliuose. 1916 met\u0173 baland\u017eio 1-osios armijos \u0161tabas buvo perkeltas \u012f Jelgav\u0105 (vok. Mitau). Generol\u0105 Belov\u0105 paskyrus \u012f Makedonijos, kartu i\u0161vyko ir armijos \u0161tabas, ir pats pavadinimas, tod\u0117l 1916 spalio 9 dien\u0105 junginiams vadovauti buvo paskirtas tuo metu i\u0161formuotos 12-osios armijos \u0161tabas (Armeeoberkommando 12, sutrumpintai A.O.K. 12, 1915-1916 metais dislokuotas Lydoje), v\u0117liau vadintas logi\u0161kai 8-uoju armijos \u0161tabu. S\u0117kmingai \u012fvykd\u017eius 1917 met\u0173 puolim\u0105 \u0161tabas buvo perkeltas \u012f Ryg\u0105. 8-oji armija 1917-1918 metais kontroliavo vadinam\u0105sias Baltijos provincijas ir Kur\u0161\u0105 (Baltische Staaten, Herzogtum Kurland und Semigalien) \u2013 b\u016bsim\u0105sias Estijos ir Latvijos teritorijas, kurioms priklaus\u0117 ir Pskovas[28]<\/a>. 10-oji armija karo pabaigoje kontroliavo voki\u0161k\u0105j\u0105 Lietuv\u0105 (Lietuvos karalyst\u0119).<\/p>\n\n\n\n Kiek paini armij\u0173 pavadinim\u0173 istorija 1915 met\u0173 antrojoje pus\u0117je realiam gyvenimui didel\u0117s reik\u0161m\u0117s netur\u0117jo. Priklausomyb\u0117 armijai buvo glaud\u017eiai susijusi su logistika. Nemuno (8-oji) armija buvo apr\u016bpinama per Karaliau\u010diaus \u2013 \u0160iauli\u0173 gele\u017einkel\u012f ir sausumos keli\u0105 Karaliau\u010dius \u2013 Ryga, su at\u0161akomis link Liepojos, Rygos ir Daugpilio. Pastarasis kelias i\u0161 \u0160iauli\u0173 ved\u0117 \u012f Radvili\u0161k\u012f, Panev\u0117\u017e\u012f, Kupi\u0161k\u012f, Obelius link Al\u016bkstos ir Daugpilio, taigi daliniai, puol\u0119 Daugpil\u012f palei \u0161\u012f gele\u017einkel\u012f, priklaus\u0117 Nemuno armijai, o puol\u0119 nuo Kauno ir Vilniaus \u2013 10-ajai armijai.<\/p>\n\n\n\n 10-ajai armijai<\/strong> priklaus\u0117 trys korpusai: XXI, XXXIX ir XXXVIII.<\/p>\n\n\n\n XXI korpusas \u012f ryt\u0173 front\u0105 buvo permestas 1915 met\u0173 sausio viduryje. Vadovaujamas generolo Oskaro fon Hutjero (Oscar von Hutier)[29]<\/a> (nuo baland\u017eio m\u0117nesio), korpusas dalyvavo kovose Ryt\u0173 Pr\u016bsijoje, prie Lietuvos Suvalkijos sienos, kartu su XXXX Litzmano korpusu dalyvavo kovose d\u0117l Kauno tvirtov\u0117s ir prie Vilniaus. Aktyvioms kovoms pasibaigus, korpusas u\u017e\u0117m\u0117 gynybines pozicijas tarp Tvere\u010diaus \u2013 Smurgaini\u0173 \u2013 Naru\u010dio e\u017eero \u2013 Kr\u0117vos, kur teko atlaikyti did\u017eiausius sm\u016bgius rus\u0173 puolimo 1916 met\u0173 kovo m\u0117nes\u012f metu. Korpus\u0105 1916 met\u0173 kovo m\u0117nes\u012f sudar\u0117 31-oji, 42-oji ir 115-oji divizijos, rezerve 107-oji p\u0117stinink\u0173 divizijos. Esmini\u0173 kov\u0173 met\u0173 prie vadinamosios Hutier korpuso kovin\u0117s grup\u0117s buvo prijungtos 80-oji rezervo ir 3-oji kavalerijos divizijos.<\/p>\n\n\n\n XXXVIII rezervo korpusas buvo suformuotas 1914 met\u0173 gruod\u017eio m\u0117nes\u012f, kovas prad\u0117jo Ryt\u0173 Pr\u016bsijoje1915 met\u0173 sausio m\u0117nes\u012f su kitais 10-tosios armijos junginiais, dalyvavo kovose prie Suvalk\u0173 ir Augustavo, ta\u010diau v\u0117liau buvo permestas \u012f pietin\u012f Vokie\u010di\u0173 kariuomen\u0117s sparn\u0105 ir kovojo Lvivo\/Lvovo (Lemberg) apylink\u0117se, kur \u012fgavo Beskid\u0173 korpuso pavadinim\u0105. 1916 m. kovojo daugiausiai Ryt\u0173 Lenkijoje, ypa\u010d svarbios kovos vyko d\u0117l Lietuvos Brastos tvirtov\u0117s, vasar\u0105 kov\u0117si prie Baranovi\u010di\u0173, taigi pietiniame armijos flange.<\/p>\n\n\n\n XXXIX rezervo korpusas<\/strong> buvo naujai suformuotas 1914 m. gruod\u017eio m\u0117nes\u012f Ryt\u0173 Pr\u016bsijoje ir 1915 m. kov\u0105 kovojo Otto fon Lauen\u0161teino (Lauenstein) armijos grup\u0117je, kuri prad\u017eioje veik\u0117 Pr\u016bsijos \u2013 Lietuvos Suvalkijos pasienio ruo\u017ee, v\u0117liau persik\u0117l\u0117 \u012f \u017demaitij\u0105, kur dalyvavo \u0160iauli\u0173 m\u016b\u0161yje, kartu su j\u016br\u0173 p\u0117stininkais \u0161turmavo Liepojos tvirtov\u0119, gyn\u0117si nuo rus\u0173 kontrpuolimo prie Jelgavos (Mitau), gyn\u0117si Dubysos pozicijoje, v\u0117liau laik\u0117 pozicijas Kur\u0161e, prie Jelgavos. Tuo metu korpusas buvo sudarytas i\u0161 6-osios , 36-osios ir 78-osios rezervo divizij\u0173. Po tam tikro pergrupavimo prie korpuso buvo priskirta naujai suformuota 88-oji p\u0117stinink\u0173 divizija, kombinuota Bekmano (Beckmann) divizijos grup\u0117 bei laikinasis Kurto fon Mogeno (Morgen) rezervo korpusas. \u0160ios paj\u0117gos dalyvavo puolime Daugpilio kryptimi rugs\u0117jo m\u0117nesio viduryje. 1916 m. viduryje korpuso vadas Oto fon Lauen\u0161teinas d\u0117l ligos savo pareigas perdav\u0117 generolui fon \u0160tabsui (Staabs), korpas buvo perkeltas \u012f Rumunijos front\u0105[30]<\/a>. \u0160iam korpusui priklaus\u0117 ir m\u016bs\u0173 tiriamosios 77-osios rezervo ir 88-osios divizijos. Korpuso \u0161tabas buvo \u012fsik\u016br\u0119s Utenoje.<\/p>\n\n\n\n Nemuno (8-ajai) armijai<\/strong> 1915 met\u0173 vasar\u0105 ir ruden\u012f priklaus\u0117 keletas sen\u0173j\u0173 ir keli nauji junginiai. I\u0161 senosios 8-osios armijos liko XX armijos korpusas, 1-asis Rezervo korpusas, 3-oji rezervo divizija. Naujai armijai buvo priskirta 2-oji divizija.<\/p>\n\n\n\n XX armijos korpusas<\/strong>, vadovaujamas Frydricho fon \u0160olco, 1914 m. kov\u0117si Tanenbergo m\u016b\u0161yje, ir v\u0117lesn\u0117se kovose Lenkijoje, buvo priskirtas naujai sukurtai 9-ajai armijai. Korpuso \u0161tabo vir\u0161ininku 1915 m. sausio 15 d. buvo paskirtas Adolfas fon \u0160verinas. \u012e 8-aj\u0105 armij\u0105 buvo gr\u0105\u017eintas 1915 m. prad\u017eioje, tada kovojo Palenk\u0117je, i\u0161 kur pateko \u012f \u017demaitijos \u2013 Kur\u0161o puolim\u0105 (\u0161tabas Til\u017e\u0117je). Korpuso pagrindu nuo 1915 m. spalio 8 d. veik\u0117 \u0160olco armijos grup\u0117[31]<\/a>, v\u0117liau, kaip jau buvo ra\u0161yta, trumpam ji sudar\u0117 vis\u0105 8-osios armijos pagrind\u0105, suk\u016brus Nemuno armij\u0105. \u0160i grup\u0117 dalyvavo kovose prie Gardino, ta\u010diau pasiekus laukt\u0105 rezultat\u0105 buvo perkelta prie Daugpilio. Grupei tuo metu priklaus\u0117 trys korpusai \u2013 Ebeno, Lauen\u0161teino ir Richthofeno kavalerijos korpusas. Tokia grup\u0117s organizacija i\u0161liko iki pat 1917 met\u0173 prad\u017eios, kada buvo pervadinta \u012f \u201eD\u201c grup\u0119. \u0160i grup\u0117 dalyvavo Daugpilio u\u017e\u0117mime, nutr\u016bkus taikos deryboms su bol\u0161evikais, v\u0117liau saugojo Dysnos ir Dauguvos tarpup\u012f, u\u017e\u0117m\u0117 Polock\u0105 ir kar\u0105 baig\u0117 Kijeve.<\/p>\n\n\n\n I armijos korpusas<\/strong>, buv\u0119s 8-osios armijos sud\u0117tyje taikos metu, dalyvavo gynybiniuose m\u016b\u0161iuose Lietuvos pasienyje (Stalup\u0117n\u0173, Gumbin\u0117s m\u016b\u0161iai), \u017eiemos m\u016b\u0161iuose prie Moz\u016br\u0173 e\u017eer\u0173, paskui daugiausiai Palenk\u0117je ir Suvalkijoje. Karo metu korpuso priklausomyb\u0117 keit\u0117si, priskirant tai 8-ajai, tai 10-ajai, tai 12-ajai armijai, ta\u010diau i\u0161laik\u0117 priklausomyb\u0119 ank\u0161\u010diau min\u0117tam Ebeno korpusui (I armijos korpusas su priskirtais padaliniais). 1915 met\u0173 rugs\u0117jo m\u0117nes\u012f korpusas dalyvavo \u0160ven\u010dioni\u0173 prasiver\u017eime, u\u017e\u0117m\u0117 Vilni\u0173, o spalio m\u0117nes\u012f buvo priskirtas \u0160olco armijos grupei, kur v\u0117liau saugojo pozicijas prie Dauguvos.<\/p>\n\n\n\n Kovoms Daugpilio kryptimi 8-ojoje armijoje vadovavo I rezervo korpusas<\/strong> (I. Reserve-Korps), dalyvav\u0119s visose 1915 m. kovose Lietuvoje nuo baland\u017eio 26 dienos. Korpusas jau tur\u0117jo pozicinio karo patirties i\u0161 kov\u0173 Lenkijoje ir prie Dubysos, taip pat did\u017eiuosiuose m\u016b\u0161iuose prie \u0160iauli\u0173, kur praleido visas m\u016b\u0161io fazes nuo bir\u017eelio 15 iki liepos 25, paskui u\u017e\u0117m\u0117 Panev\u0117\u017e\u012f, kovojo prie Kupi\u0161kio. Trumpam buvo \u012fsitvirtin\u0119s prie \u0160ventosios ir Jaros, o nuo rugs\u0117jo 9 dienos jau kovojo prie Daugpilio. Pa\u017eym\u0117tinos kovos prie Daugpilio prie\u0161tiltinio \u012ftvirtinimo rugs\u0117jo 13 iki lapkri\u010dio 11. Po \u0161i\u0173 kov\u0173 liko tvirtintis pasyviame fronte iki pat 1916 met\u0173 pabaigos. Dalis korpuso pavaldume esan\u010di\u0173 kari\u0173 dalyvavo kovose prie Rygos, kur i\u0161buvo iki pat 1917 met\u0173 vasaros pabaigos. Korpusui priklaus\u0117 dvi rezervo divizijos, 1-oji rezervo divizija ir 36-oji rezervo divizija su keliais korpuso pavaldumo padaliniais, daugiausiai logistin\u0117s paskirties. Korpusui nuo 1914 m. lapkri\u010dio 12 d. iki pat 1918 m. vadovavo generolas leitenantas Kurtas fon Mogenas (Kurt von Morgen), jo \u0161tabo vir\u0161ininko pareigas nuo 1915 m. gegu\u017e\u0117s 3 d. \u0117jo pulkininkas leitenantas Valteris fon Haksthoizenas (Walter von Haxthausen), j\u012f matyt laikinai pakeit\u0117 majoras Oskaras fon Hank\u0117 (Oscar fon Hahnke), o pastoviai nuo 1916 m. pulkininkas \u0116richas Kunardas von \u0160mitas (Erich Kunhardt von Schmidt)[32]<\/a><\/p>\n\n\n\n Korpusui paprastai priklaus\u0117 dvi divizijos, ir jos i\u0161likdavo ma\u017eai pakitusios per vis\u0105 junginio istorij\u0105. \u0160io korpuso istorija klost\u0117si kiek kitaip, tod\u0117l formavimo prad\u017eioje minim\u0173 divizij\u0173 korpuse 1915-1916 metais nerasime, tuo tarpu sutiksime visai kitus junginius.<\/p>\n\n\n\n Kovose prie Daugpilio i\u0161 kit\u0173 fronto ruo\u017e\u0173 atvyko 2-oji divizija. Jau pats jos pavadinimas rodo, kad tai vienas seniausi\u0173 jungini\u0173 Pr\u016bsijos kariuomen\u0117je. Taikos metu ji buvo dislokuota \u012esr\u016btyje, taigi tik\u0117tina, kad jos sud\u0117tyje b\u016bta daug lietuvi\u0173. 1915 met\u0173 kampanijoje divizija daugiausiai kovojo Palenk\u0117je ir Bresto apylink\u0117se, ta\u010diau Nemuno m\u016b\u0161io metu ji buvo \u012fjungta (1916 rugpj\u016b\u010dio 28 – rugs\u0117jo 08 d.) \u012f 10-tosios armijos sud\u0117t\u012f ir kovojo prie \u0160irvint\u0173 ir m\u016b\u0161yje d\u0117l Vilniaus (09-27 rugs\u0117jo dienomis), kuris vyko prie Mai\u0161iagalos \u012ftvirtintos pozicijos. I\u0161 \u010dia divizija buvo perdislokuota prie Kosjany, Miadsiolka ir Dr\u016bk\u0161i\u0173, dalyvavo m\u016bs\u0173 tiriamame Daugpilio ir Daugpilio prie\u0161til\u010dio m\u016b\u0161yje (rugs\u0117jo 29 \u2013 lapkri\u010dio 1), kurio metu laik\u0117si trijose pozicijose: 1. m\u016bs\u0173 tiriamame Dr\u016bk\u0161i\u0173-Medumo e\u017eer\u0173 s\u0105smaukoje (nuo spalio 1 iki 31 dienos); 2. Grenzthal ir Gateni (spalio 11-17) ir 3. Scho\u00dfbergo ir Al\u016bkst\u0117s (Illuxt) (spalio 16-31). Divizija liko Daugpilio pozicijose iki 1917 met\u0173 lapkri\u010dio pabaigos, nors jos padaliniai dalyvavo garsiajame 1917 met\u0173 naujametiniame puolime prie Aa up\u0117s, buvo Eichorno grup\u0117s (10-oji armija ir jai priskirti daliniai) rezerve 1917 met\u0173 bir\u017eelio 17- liepos 6 d. Dalis divizijos 1917 met\u0173 vasario m\u0117nes\u012f buvo perkelta \u012f Vyriausios kariuomen\u0117s vadovyb\u0117s rezerv\u0105 (Oberste Heeresleitung, O. H. L) ir pateko \u012f Vakar\u0173 front\u0105. Lik\u0119 prie Daugpilio daliniai minimi 1916 m.baland\u017eio 12-24 ir gegu\u017e\u0117s 8 – bir\u017eelio 11 d. kovose prie Gorbunovkos (vok. Garbunowka, latv.) ir Dviet\u0117s dvaro (vok. Dweten)[33]<\/a><\/p>\n\n\n\n Kovose 1915 metais pasi\u017eym\u0117jo 78 rezervo divizija, kovojusi prie Al\u016bkstos tilto prieig\u0173. Divizija Lietuvoje pasirod\u0117 dar baland\u017eio m\u0117nes\u012f, dalyvavo \u017eygyje per \u017demaitij\u0105 ir Kur\u0161\u0105 baland\u017eio- gegu\u017e\u0117s m\u0117nesiais, dalyvavo m\u016b\u0161iuose prie Dubysos, bir\u017eelio 14-25 \u0160iauli\u0173 m\u016b\u0161yje, rugpj\u016b\u010dio prad\u017eioje Kupi\u0161kio m\u016b\u0161yje, v\u0117liau Pand\u0117lio \u2013 Schymanc\u0173 m\u016b\u0161yje, rugpj\u016b\u010dio pabaigoje ir rugs\u0117jo prad\u017eioje kov\u0117si pozicin\u0117se kovose prie \u0160vento e\u017eero ir Jaros, o nuo rugs\u0117jo 9 iki pat lapkri\u010dio 20 \u2013 Daugpilio m\u016b\u0161yje, i\u0161 kurio intensyviausios kovos vyko nuo rugs\u0117jo 13 iki lapkri\u010dio 1 dienos[34]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n Kovose dalyvavo ir Bekmano divizija, 1915 met\u0173 lapkri\u010dio m\u0117nes\u012f pervadinta \u012f 108-aj\u0105 divizij\u0105. \u0160is junginys buvo suformuotas tik 1915 met\u0173 gegu\u017e\u0117s m\u0117nes\u012f ir savo kovos keli\u0105 prad\u0117jo m\u016b\u0161yje prie Dubysos, i\u0161 kur per Raseinius, Girkaln\u012f (Girtakol), Tytuv\u0117nus, Ilgius (Ilgize) \u012fsiliejo \u012f \u0160iauli\u0173 m\u016b\u0161\u012f, i\u0161 kur kartu su I Rezervo korpuso padaliniais dalyvavo kovose Auk\u0161taitijoje. Nuo rugs\u0117jo 9 dienos pulkas kovoja prie Daugpilio, lapkri\u010dio prad\u017eioje \u012fsilieja \u012f pozicin\u0119 gynyb\u0105 kur praleid\u017eia likusi\u0105 1915 met\u0173 dal\u012f ir i\u0161b\u016bna pozicijose iki 1916 met\u0173 bir\u017eelio 7 dienos, i\u0161 kur yra perkeliamas Vyriausos Ryt\u0173 vadovyb\u0117s rezerv\u0105. Divizijos vado pareigas vis\u0105 mums svarb\u0173 laikotarp\u012f u\u017e\u0117m\u0117 generolas majoras Maksas Karlas Gotlobas Bekmanas (Max Karl Gottlob Beckmann). Divizijai 1915 met\u0173 spalio 3 dien\u0105 priklaus\u0117 5-oji p\u0117stinink\u0173 brigada, kuri\u0105 sudar\u0117 Auk\u0161tutinio Reino 97-asis p\u0117stinink\u0173 pulkas (Oberrheinisches infanterie-regiment Nr. 97), \u017demutinio Elzaso 137-asis p\u0117stinink\u0173 pulkas (Unter-Els\u00e4ssisches Infanterie-regimant Nr. 137), 265-asis rezervo p\u0117stinink\u0173 pulkas, 1-asis rezervo drag\u016bn\u0173 pulkas, 243-asis lauko artilerijos pulkas, 1 rezervo pionieri\u0173 bataliono 1-oji kuopa, 275-asis ap\u0161vietimo b\u016brys (Scheinwerferzug Nr. 275), ir 108-asis vert\u0117j\u0173 b\u016brys (Fernsprech-Doppelzug Nr. 108)[35]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n 10-ajai armijai priklausiusi 3-oji rezervo divizija Lietuvos \u2013 Kur\u0161o karo veiksm\u0173 teatre atsirado Nemuno m\u016b\u0161io metu. Prie\u0161 tai jai teko dalyvauti kovose d\u0117l Osovieco ir Lom\u017eos tvirtovi\u0173 prie Bebro up\u0117s. Divizija dalyvavo m\u016b\u0161iuose d\u0117l Vilniaus, po kuri\u0173 \u012fsitvirtino Kr\u0117vos \u2013 Smurgaini\u0173- Naru\u010dio \u2013 Tvere\u010diaus apylink\u0117se, kur i\u0161buvo iki 1917 met\u0173 gegu\u017e\u0117s, kai buvo perdislokuota \u012f Vakar\u0173 front\u0105. Divizijai teko atlaikyti Naru\u010dio m\u016b\u0161io pagrindin\u012f sm\u016bg\u012f, dalyvauti \u017diemos kovose prie Rygos 1917 metais[36]<\/a>. Divizijai nuo 1916 m. iki 1917 m. vasario 1 d. vadovavo generolas majoras Paulius Vein\u0161enkas (Paul Weinschenck).<\/p>\n\n\n\n M\u016bs\u0173 tiriamai temai did\u017eiausi\u0105 reik\u0161m\u0119 tur\u0117jo XXXIX korpusui priklausiusios 77-oji rezervo ir 88-oji divizijos, ilgam \u012fsitvirtinusios Zaras\u0173 \u2013 Daugpilio apylink\u0117se. Visi naujai karo prad\u017eioje sukurti junginiai[37]<\/a>, daliniai[38]<\/a> ir padaliniai[39]<\/a> buvo vadinami rezerviniais. De\u0161ini\u0105jame 88-osios divizijos sparne pozicijas u\u017e\u0117m\u0117 225-oji p\u0117stinink\u0173 divizija[40]<\/a>, kairiajame 37-oji p\u0117stinink\u0173 divizija (priklausiusi \u0160olco armijos grupei, v\u0117liau 8-t\u0105jai armijai)<\/p>\n\n\n\n 77-oji rezervo p\u0117stinink\u0173 divizija<\/strong> buvo formuojama 1914 met\u0173 pabaigoje[41]<\/a> (kitais duomenimis 1915 m. prad\u017eioje[42]<\/a>), iki 1915 m. vasario 2 d. buvo 10-osios armijos sud\u0117tyje, kovojo prie Moz\u016br\u0173 e\u017eer\u0173 ir Suvalkijoje. Ilg\u0105 laik\u0105, kelis pavasario \u2013 vasaros m\u0117nesius u\u017e\u0117m\u0117 gynybin\u0119 pozicij\u0105 prie Sein\u0173, tarp Augustavo, Marijampol\u0117s ir Pilvi\u0161ki\u0173. Liepos 21 d. \u2013 rugpj\u016b\u010dio 7 d. kovojo Kauno tvirtov\u0117s prieigose prie Veiveri\u0173 ir Jiesios, dalyvavo Kauno tvirtov\u0117s \u0161turme rugpj\u016b\u010dio 8-18 dienomis, po kuri\u0173 taip pat dalyvavo Nemuno m\u016b\u0161yje. Rugpj\u016b\u010dio 20 d. \u2013 rugs\u0117jo 8 d. laik\u0117si prie \u0160ventosios ir Jaros, v\u0117liau dalyvavo m\u016b\u0161yje d\u0117l Vilniaus, kurio metu pasiek\u0117 Kr\u0117vos, Smurgaini\u0173, Naru\u010dio, Tvere\u010diaus pozicijas, jose laik\u0117si iki spalio 9 dienos, i\u0161 kur buvo perkelta \u012f Medumo ir Dr\u016bk\u0161i\u0173 e\u017eerus jungian\u010di\u0105 s\u0105smauk\u0105, kur dalyvavo m\u016b\u0161iuose d\u0117l Daugpilio ir Daugpilio prie\u0161tiltin\u0117s pozicijos, atskiri padaliniai buvo dislokuoti Gatenos, Januli\u0161ki\u0173 ir Ilzeno e\u017eero tarpupyje. Nuo lapkri\u010dio 1 d. divizija prad\u0117jo ilgalaik\u012f pozicin\u012f kar\u0105, kuriame i\u0161buvo iki pat 1917 m. rugpj\u016b\u010dio m\u0117n. dalyvaudama ir v\u0117lesn\u0117se kovose prie Daugpilio ir Rygos. Pasteb\u0117tina, kad divizijos istorijoje yra minimi keli fronto suaktyv\u0117jimai: 1916 met\u0173 kovo 19-28 d., \u012fvardinti kaip ,,Kovo kovos prie Daugpilio\u201c (M\u00e4rzk\u00e4mpfe vor D\u0171naburg) ir 1917 met\u0173 liepos 18-25 d. ,,Daugpilio gynybin\u0117s kovos\u201c (Abwehrschlacht bei D\u0171naburg).<\/p>\n\n\n\n M\u016bs\u0173 tiriamuoju laikotarpiu divizija buvo \u012fsitvirtinusi tarpo \u0160ven\u010dio e\u017eero (Sventes ezers) ir \u012f \u0161iaur\u0117s vakarus nuo Medumo (Medumes) esan\u010dios e\u017eer\u0173 grup\u0117s, kuri\u0173 did\u017eiausias buvo Medumo e\u017eeras (Meduma ezers), taip pat sausumos pozicijoje nuo Medumo \u012f rytus iki Vilniaus \u2013 Daugpilio gele\u017einkelio. Antroji gynybin\u0117 linija tarpue\u017eeryje ties dabartine Lietuvos-Latvijos sienos riba, ties Kampini\u0161ki\u0173 \u2013 Laukesos e\u017eerais ir toliau pagal sien\u0105. Ties pagrindiniu keliu Zarasai-Daugpilis ji buvo Egipto kapin\u0117se. Tre\u010dioji linija \u0117jo kitoje Laukesos pus\u0117je, Sm\u0117lyn\u0117je, i\u0161 kur buvo galima puikiai palaikyti pagrindin\u0117s linijos gynyb\u0105. Planuose galima matyti gerokai toliau \u012f pietvakarius iki Smalv\u0173 – Samanavo e\u017eer\u0173 grup\u0117s vedan\u010dius kont\u016brus, bet jie buvo tik batalion\u0173 atsakomyb\u0117s rib\u0173 planuose. Pagrindinis divizijos centras \u2013 Zaras\u0173 (Novoaleksandrovsko, sutrumpintai Novo) miestelis. Pagrindin\u0117 logistin\u0117 komunikacijos linija \u2013 Kauno \u2013 Daugpilio (caro) traktas. Divizijos \u0161tabas buvo \u012frengtas dvare, vadinatame Lautzensee. Divizijai nuo formavimo prad\u017eios iki 1915 m. rugs\u0117jo 22 d. vadovavo generolas majoras Karlas Brozijus (Karl Brosius), nuo 1915 m. rugs\u0117jo 23 d. iki 1917 m. gegu\u017e\u0117s, (taigi daugum\u0105 m\u016bs\u0173 tiriamojo laikotarpio) divizijai vadovavo generolas leitenantas Sigizmundas von Fiorsteris (Sigismund von F\u00f6rster). 1917 met\u0173 18 dien\u0105 vadovavim\u0105 per\u0117m\u0117 ir iki divizijos i\u0161formavimo jai vadovavo generolas majoras Francas Adamas (Franz Adam)[43]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n Kadangi generolas leitenantas Sigizmundas fon Fiorsteris (Sigismund von F\u00f6rster) (1856-1934) yra svarbi fig\u016bra m\u016bs\u0173 tyrimui, apie j\u012f pateiksime daugiau informacijos. Tai buvo did\u017eiul\u0119 patirt\u012f turintis vyresnio am\u017eiaus generolas, pakviestas karo prad\u017eioje i\u0161 rezervo. Dar b\u016bdamas fanenjunkeriu[44]<\/a> jis gilinosi \u012f pionieri\u0173 mokslus, vadovavo pionieri\u0173 daliniams, 1875 m. baig\u0117 jungtin\u0119 artilerijos in\u017einerijos mokykl\u0105, buvo paskirtas \u012f gele\u017einkelio dalinius, 1881-1883 m. lank\u0117 paskaitas Berlyno technologijos universitete, vadovavo Heseno pionieri\u0173 batalionui Maince, v\u0117liau oro balion\u0173 padalinyje. XIX am\u017eiaus pabaigoje buvo paskirtas p\u0117stinink\u0173 bataliono vadu Pr\u016bsijos kariuomen\u0117je. Nuo 1900 m. veik\u0117 tolim\u0173j\u0173 ryt\u0173 karo teatre, tarnaudamas Bokseri\u0173 revoliucijos mal\u0161inime Kinijoje, kur teko dalyvauti kinie\u010di\u0173 tvirtov\u0117s Tse King Kuan \u0161turme. U\u017e Kinijos kampanij\u0105 gavo imperatoriaus \u201ePour le M\u00e9rite\u201c ordin\u0105. \u0160ie kariniai \u017eygiai pakreip\u0117 Fiorsterio karjer\u0105 labai teigiama kryptimi, gr\u012f\u017eus \u012f Vokietij\u0105 majoras buvo paskirtas 5-ojo Pr\u016bsijos gvardijos regimento 1-ojo bataliono vadu. 1904 metais prasid\u0117jus Rusijos \u2013 Japonijos karui, Fiorsteris buvo paskirtas Vokietijos steb\u0117toju Japonijos kariuomen\u0117je \u2013 labai atsakingoms pareigoms to meto kariniame pasaulyje[45]<\/a>, gr\u012f\u017eus i\u0161 karo buvo paskirtas 5-ojo Brandenburgo regimento (Kiustryno tvirtov\u0117 prie Oderio, dabar lenk. Kostrzyn) vadu ir gavo pulkininko karin\u012f laipsn\u012f. Reikia pasakyti, kad karin\u0117 karjera vyko ypa\u010d s\u0117kmingai, ypa\u010d 1910 m. gavus 68-osios brigados vado Meco[46]<\/a> tvirtov\u0117je pareigas ir generolo majoro laipsn\u012f. 1913 metais Sigiszmundas Fiorsteris buvo paskirtas Brandenburgo 6-osios divizijos vadu ir gavo generolo leitenanto laipsn\u012f. Prie\u0161 pat I Pasaulinio karo prad\u017ei\u0105 d\u0117l ne\u017einom\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 buvo i\u0161leistas \u012f rezerv\u0105 (zur Disposition) ir apdovanotas ypa\u010d auk\u0161tu imperijos apdovanojimu (Stern zum Roten Adlerorden II. Klasse mit Eichenlaub). Vis tik toks \u201eiki pareikalavimo\u201c statusas pa\u010diame j\u0117g\u0173 \u017eyd\u0117jime esan\u010diam generolui rei\u0161k\u0117 nes\u0117kming\u0105 karjeros pos\u016bk\u012f, susijus\u012f su konfliktu ar ne\u012ftikimu tam tikrai dominuojan\u010diai karininkijos grupei[47]<\/a>. Karui prasid\u0117jus generolas buvo paskirtas I rezervo korpuso vadu, vadovavo kovoms Lenkijoje, o nuo 1915 met\u0173 rugs\u0117jo 23 d. buvo paskirtas 77-osios divizijos vadu[48]<\/a>. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 tokie \u017emon\u0117s jau tur\u0117jo vadovauti armijai, o ne divizijai. 1915 metais generolui buvo 59 metai, taigi divizija tur\u0117jo ypa\u010d patyrus\u012f, karo in\u017einieriaus i\u0161silavinim\u0105 ir did\u017eiul\u0119 praktik\u0105 turint\u012f vad\u0105. \u0160is \u017emogus vald\u0117 220 kvadratini\u0173 kilometr\u0173 plot\u0105 vie\u0161paties teis\u0117mis. Kariai gal\u0117jo prilyginti j\u012f Romos pasienio ruo\u017eo \u2013 limesos forto vir\u0161ininko statusui. Generolas ne tik saugojo Vokietijos i\u0161orin\u0119 sien\u0105, bet ir vykd\u0117 kult\u016bros ne\u0161\u0117jo funkcijas \u0161iame Lietuvos regione. Vadas buvo labai \u017emogi\u0161kas, jo m\u0117gstama fraz\u0117 buvo \u201eviskas d\u0117l paprasto kario\u201c. \u0160is vadas neu\u017e\u0117m\u0117 \u201epono\u201c, bet \u201epirmojo tarp lygi\u0173\u201c (Primus inter Pares) pozicij\u0105. Iki 1915 m. Sigizmundas fon Fiorsteris buvo keturis kartus su\u017eeistas[49]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n Divizij\u0105 sudar\u0117 255-asis, 256-asis ir 257-asis rezerviniai p\u0117stinink\u0173 pulkai, 59-asis ir 60-asis rezervo artilerijos pulkai, sunkioji rezervin\u0117 artilerija ir priskirti vienetai: garso matavimo padalinys (Schallmesstruppe), artilerijos matavimo padalinys, Planavimo padalinys, lak\u016bnai, oro balion\u0173 padalinys, autokolona, lauko meteorologijos stotis, j\u0117geri\u0173 dviratinink\u0173 kuopa, maisto apr\u016bpinimo kolona, eskadronas, lauko \u017eandarmerija, pro\u017eektori\u0173 b\u016brys, minosvaid\u017ei\u0173 kuopa, sunki\u0173j\u0173 kulkosvaid\u017ei\u0173 b\u016brys, lauko ligonin\u0117s, lauko rekr\u016bt\u0173 depas, 78-oji pionieri\u0173 kuopa ir kiti padaliniai. Divizijos formavimo prad\u017eioje jai priklaus\u0117 ir 79-oji rezervo pionieri\u0173 kuopa.<\/p>\n\n\n\n 1915 met\u0173 pabaigoje divizija jau deng\u0117 ma\u017eesn\u012f, ta\u010diau labai atsaking\u0105 bar\u0105. \u0160i pozicija nebuvo labai patogi, per didel\u012f plot\u0105 u\u017e\u0117m\u0117 sausumos plotai, tod\u0117l antrosios gynybin\u0117s linijos vietoje buvo \u012frengta nauja ilgalaik\u0117 pozicija, \u0117jusi Laukesos pietiniu krantu divizija i\u0161 esm\u0117s gyn\u0117 plot\u0105 tarp Kauno \u2013 Daugpilio plento ir Vilniaus – Daugpilio gele\u017einkelio \u012fskaitytinai.<\/p>\n\n\n\n Zaras\u0173 apylink\u0117se 77-oji rezervo divizija i\u0161buvo nuo 1915 m. lapkri\u010dio prad\u017eios iki 1917 m. rugpj\u016b\u010dio m\u0117n. pabaigos[50]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n 88-oji divizija<\/strong> buvo sukurta i\u0161 1915 m. prad\u017eioje sudarytos ,,Mengeso divizijos\u201c, kuri 1915 m. baland\u017eio-gegu\u017e\u0117s m\u0117n. laikotarpiu dalyvavo kautyn\u0117se prie Pilicos miestelio. Liepos m\u0117n. \u0161i divizija b\u016bdama tarp Pilicos ir Vyslos up\u0117s dalyvavo puolime prie\u0161 Rusijos paj\u0117gas. Rugpj\u016b\u010dio m\u0117n. pabaigoje frontui judant \u012f rytus ,,Mengeso divizija\u201c pasiek\u0117 Vilnius apylinkes, o rugs\u0117jo m\u0117n. priart\u0117jo prie Daugpilio, kur u\u017e\u0117m\u0117 pozicijas prie Dr\u016bk\u0161i\u0173 e\u017eero. Pasiekus Dr\u016bk\u0161i\u0173 e\u017eero apylinkes ir \u012fvykus fronto stabilizavimuisi, divizija buvo performuota ir tapo 88-aja p\u0117stinink\u0173 divizija. 88-oji p\u0117stinink\u0173 divizija, vadovaujama generolo leitenanto Vilhelmo von Mengeso (Wilhelm von Menges), pavaldi XX korpusui, sudariusiam Nemuno armijos (v\u0117liau 8-osios) de\u0161in\u012fj\u012f sparn\u0105. 88-oji divizija saugojo nedidel\u012f fronto ruo\u017e\u0105, einant\u012f \u012f pietry\u010dius nuo gele\u017einkelio iki nedideli\u0173 e\u017eer\u0173 grup\u0117s Brigen\u0117s (Bri\u0123enes ezers, orig. voki\u0161kame \u017eem\u0117lapyje Demmes), Demen\u0117s (latv. Demenes, orig. voki\u0161kame \u017eem\u0117lapyje Deglaiku) ir toliau \u012f pietus iki Dr\u016bk\u0161i\u0173 e\u017eero: Akmenkos (latv. Akmenka), Darzo (latv. D\u0101rza, orig. voki\u0161kame \u017eem\u0117lapyje Gatenu), Skirno (orig. voki\u0161kame \u017eem\u0117lapyje Skirno) , \u012fskaitant Til\u017e\u0117s apylink\u0117se esan\u010dius \u012ftvirtinimus. Tre\u010dioji linija r\u0117m\u0117si \u012f Dr\u016bk\u0161i\u0173 – Smalv\u0173 e\u017eer\u0173 s\u0105smauk\u0105. Pagrindinis logistinis administracinis centras \u2013 Turmanto gele\u017einkelio stotis ir miestelis. Pagrindin\u0117 logistin\u0117 komunikacijos linija \u2013 Vilniaus \u2013 Daugpilio gele\u017einkelis. Abi tiriamos divizijos gal\u0117jo nesunkiai viena kit\u0105 paremti, nes tarp pagrindini\u0173 centr\u0173 tebuvo 15 kilometr\u0173 atstumas. Ma\u017edaug per vidur\u012f tarp abiej\u0173 centr\u0173 buvo Smalv\u0173 miestelis.<\/p>\n\n\n\n 1915 m. 88-oji divizija buvo sudaryta: i\u0161 trij\u0173 p\u0117stinink\u0173 brigad\u0173, po du p\u0117stinink\u0173 pulkus kiekvienoje. Divizija buvo vadinama landvero divizija, nes buvo sudaryta i\u0161 teritorin\u0117s kariuomen\u0117s \u2013 landvero dalini\u0173 ir padalini\u0173.<\/p>\n\n\n\n 175. Landvero p\u0117stinink\u0173 brigada (nuo 1915 08 02, iki tol vadinosi 1 Landvero pagalbine p\u0117stinink\u0173 brigada (Landwehr-Ersatz-Infanterie-Brigade 1)): Nuo 1915 spalio 4 d. brigadai vadovavo vadas generolas majoras Otto Francas (Generalmajor Otto Frantz) brigad\u0105 sudar\u0117 349-asis ir 350-asis Landvero p\u0117stinink\u0173 pulkai.<\/p>\n\n\n\n 176. Landvero p\u0117stinink\u0173 brigada (1915 rugpj\u016b\u010dio 2 d. \u2013 1917 vasario m\u0117n. anks\u010diau vadinta Budenbroko brigada, vadas gen. Alfredas Freiheras von Budenbrokas (Alfred Freiherr von Buddenbrock). Brigad\u0105 sudar\u0117 du p\u0117stinink\u0173 pulkai, priskirti Saksonijos kariuomenei: 351-asis ir 352-asis (saks\u0173) p\u0117stinink\u0173 pulkai.<\/p>\n\n\n\n 177. P\u0117stinink\u0173 brigada, vadas gen. Klemensas Ulrichas (Klemens Ullrich). Brigadai priklaus\u0117 353-asis ir 354-asis p\u0117stinink\u0173 pulkai.<\/p>\n\n\n\n Taip pat divizijai priklaus\u0117 88-asis kavalerijos pulkas, 88-asis ir 223-asis lauko artilerijos pulkai, 6-asis landvero p\u0117s\u010diosios artilerijos batalionas ir 6-asis landvero pionieri\u0173 batalionas.<\/p>\n\n\n\n 1916-1917 m. laikotarpiu 88-osios divizijos sud\u0117tis keit\u0117si. Prie Dr\u016bk\u0161i\u0173 e\u017eero pozicij\u0173 88-oji p\u0117stinink\u0173 divizija i\u0161buvo lygiai dvejus metus \u2013 nuo 1915 m. rugs\u0117jo iki 1917 m. rugs\u0117jo[51]<\/a>. <\/p>\n\n\n\n Pionieri\u0173 kuopos buvo priskirtos prie p\u0117stinink\u0173 pulk\u0173. Atsiminimus palik\u0119s pionieri\u0173 vyresnysis leitenantas Hansas Triobstas (Hans Tr\u00f6bst) tarnavo 77-osios rezervo divizijos 147-ojo p\u0117stinink\u0173 pulko 78-oje rezervo pionieri\u0173 kuopoje. 77-osios divizijos pionieriai bazavosi Gudoti\u0161ki\u0173 kaime. 1915 met\u0173 pabaigoje tai buvo vienintelis pionieri\u0173 padalinys divizijoje[52]<\/a>. Prie kiekvieno p\u0117stinink\u0173 pulko buvo paskirta po vien\u0105 b\u016br\u012f (Zug) pionieri\u0173, o kuopos vadas kartu \u0117jo ir divizijos in\u017einieri\u0173 vir\u0161ininko pareigas. \u017dinoma, tokie paj\u0117gumai leido pionieriams tik atlikti patar\u0117j\u0173 ir instruktori\u0173 pareigas, visi \u012ftvirtinimo darbai buvo atliekami pa\u010di\u0173 p\u0117stinink\u0173 ar priskirt\u0173 padalini\u0173.<\/p>\n\n\n\n Priskirtaisiais padaliniais vadintini statytojai, priklaus\u0119 vadinamiesiems judriesiems pulkams (Reiseregiment), kuriuos sudar\u0117 padaliniai \u2013 du paramos batalionai (Armierungsbattalion), po 1000 \u017emoni\u0173 kiekviename, atskirieji paramos batalionai, land\u0161turmo ir karo belaisvi\u0173 batalionai. \u0160ios paj\u0117gos ir buvo pionieri\u0173 karinink\u0173 \u201edarbo j\u0117ga\u201c.<\/p>\n\n\n\n Rezerviniai daliniai, sudaryti i\u0161 rezervist\u0173, pasi\u017eym\u0117jo tam tikromis savyb\u0117mis, skirian\u010diomis juos nuo reguliariosios kariuomen\u0117s dalini\u0173. Reguliariosios kariuomen\u0117s daliniai, ypa\u010d karininkai ir profesionaliosios kariuomen\u0117s puskarininkiai, kariuomen\u0119 pasirinko s\u0105moningai, kaip profesij\u0105, tod\u0117l ir karo metu jie jaut\u0117si ,,savo rog\u0117se\u201c. Karo metu buvo galima grei\u010diau padaryti karjer\u0105 ir savo \u017einias pritaikyti praktikoje, o karin\u0117 rutina buvo \u012fprasta veikla, tik kiek netradicin\u0117mis s\u0105lygomis. Profesin\u0117s tarnybos karininkai gal\u0117jo grei\u010diau patekti \u012f saug\u0173 ir komforti\u0161k\u0105 \u0161tab\u0105. Rezervo kariai buvo i\u0161traukti i\u0161 savo \u012fprastos aplinkos, nutraukiant studijas, i\u0161traukiant i\u0161 verslo, ved\u0119 kariai \u2013 i\u0161 \u0161eimos. Prad\u017eioje viskas buvo ai\u0161ku, bet kai tik karas \u012fgavo i\u0161tverm\u0117s karo pob\u016bd\u012f, o ypa\u010d i\u0161 esm\u0117s beprasmi\u0161kame apkas\u0173 kare, kariai dar\u0117si nelaimingi, apgauti ir akivaizd\u017eiai nepatenkinti savo pad\u0117timi. Karininkams \u2013 rezervistams didesn\u0117 karjera ne\u0161viet\u0117, taigi jie taip pat liko atstumti, da\u017eniausiai siun\u010diami \u012f sunkesnes s\u0105lygas turin\u010dius postus. \u0160i tarposkyra akivaizd\u017eiai \u0117m\u0117 dominuoti 1916 m. viduryje, kai Rumunijai stojus \u012f kar\u0105 Antant\u0117s pus\u0117je visos viltys d\u0117l greitos karo pabaigos su\u017elugo ir atstumas tarp profesional\u0173 ir mobilizuot\u0173j\u0173 \u0117m\u0117 did\u0117ti \u2013 skyr\u0117si l\u016bkes\u010diai[53]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n 1915 met\u0173 spalio \u2013 lapkri\u010dio m\u0117nes\u012f, vykstant kovoms ir ginantis nuo rus\u0173 kontrpuolimo, kariai glaud\u0117si paprastame apkase su traversais, kuriame nebuvo jokios drena\u017eo sistemos, tod\u0117l nema\u017ea dalis buvo apsemta lietaus vandens. Be didel\u0117s tvarkos buvo i\u0161kastos sl\u0117ptuv\u0117s, da\u017enai panaudojant artilerijos ugnies i\u0161raustas duobes. Rezerviniai padaliniai greituoju b\u016bdu kas\u0117 duobes, deng\u0117 penkiomis eil\u0117mis vietoje esan\u010dius r\u0105stus (da\u017eniausiai artilerijos i\u0161griautus) ir deng\u0117 juos \u017eeme. 2\/3 kari\u0173 laik\u0117 gynyb\u0105, tik 1\/3 gal\u0117jo dirbti. Gelb\u0117jo pagalbiniai daliniai. Tik 1915 m. lapkri\u010dio viduryje, kiek aptilus kovoms ir ap\u0161audymui jau buvo galima \u012fsikurti \u201epadoriau\u201c, \u012fkuriant \u017eiemos stovyklas[54]<\/a>. Buvo svarbu sukurti s\u0105lygas \u017emoni\u0173 ir arkli\u0173 i\u0161gyvenimui \u0161al\u010dio ir dr\u0117gm\u0117s s\u0105lygomis. Gamta tapo didesniu prie\u0161u, nei pats prie\u0161as. Laimei, rusams kilo tos pa\u010dios problemos. Prasid\u0117jo pozicinis karas (vok. Stellungskrieg).<\/p>\n\n\n\n Ilgainiui dar\u0117si ai\u0161ku, kad vadinamosios \u017eiemos stovyklos palaipsniui virsta ilgalaike pozicija, tod\u0117l buvo prad\u0117tos \u012frengin\u0117ti kitos linijos. Kadangi pavadinimai \u012fvairuoja, pabandysime pateikti lentel\u0119, kuri paai\u0161kint\u0173 gynybini\u0173 pozicij\u0173 \u012frengimo chronologij\u0105.<\/p>\n\n\n\n